Petras ir Julius Geniušai koncertuos Vilniaus Kongresų rūmuose

Vilniaus Kongresų rūmuose įvyks išskirtinis simfoninis koncertas „Didžiųjų švenčių Post Scriptum“. Jame žiūrovai turės retą progą pamatyti kartu koncertuojančius garsios Lietuvos muzikų dinastijos atstovus – brolius pianistą Petrą Geniušą ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiąjį dirigentą Julių Geniušą.

Pianistas P. Geniušas prisipažįsta, kad vienoje muzikinėje salėje jie susitinka nedažnai, tad ypač laukia šio koncerto.

„Esame nulipdyti iš vieno molio, tad scenoje ypač jaučiame vienas kitą. Netgi kasdienėse situacijose dažnai būna taip, kad kartu tylėję staiga vienu metu praveriame burną ir pasakome tą pačią frazę.

Mūsų charakteriai ir mąstymas skiriasi, bet kitame lygmenyje tarpusavio ryšys ypač stiprus“, - apie save ir metais jaunesnį brolį pasakoja P. Geniušas.

Koncertas ypatingas dar tuo, jog P. Geniušas jame atliks du koncertus orkestrui fortepijonu. 

Skambės W. A. Mozarto Koncertas fortepijonui Nr. 20 in d-minor, K 466 ir S. Prokofjevo Koncertas fortepijonui Nr. 1, Op. 6.

„Šis Mozarto koncertas fortepijonui – itin gilus, dramatiškas kūrinys, kupinas tragizmo, tačiau Mozarto tragizmas veda link katarsio, o Prokofjevo kūrinys trykšta džiaugsmu, išskirtiniu ekspresyvumu. Prokofjevas jį parašė jaunystėje, tai buvo jauno genijaus įsiveržimas į pasaulinę muzikos sceną“, - apie pasirinktą programą pasakoja pianistas.

„Mozartas parašė 27 koncertus fortepijonui su orkestru, juos pats ir atlikdavo. 20-ąjį koncertą ypač mėgo L. van Beethovenas, paprastai grodavęs tik savo kūrinius. Šiam koncertui jis sukūrė kadencijas. Taigi, tai pats „beethoveniškiausias“ Mozarto kūrinys.
Man kaip muzikantui šios dvi genijų pavardės – Mozartas ir Beethovenas – viename kūrinyje ypač audrina vaizduotę. Bandau įsivaizduoti, kaip Beethovenas galėjo atlikti Mozartą“, - išgyvenimais dalijasi P. Geniušas.

Žiūrovų koncerte laukia dar vienas emocionalus kūrinys - P. Čaikovskio Simfonija Nr. 4 in f-minor, Op. 36.

Dirigentas J. Geniušas pristatydamas šią simfoniją sako: „Čaikovskio muzika artima nuo vaikystės, lydėjo mano pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje – su broliu būdami vaikais vaidinome P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur diriguodavo mūsų tėvas Rimas Geniušas.

Ketvirtąją Simfoniją P. Čaikovskis rašė vidinės krizės metu. Jo visa kūryba itin dramatiška, o šią simfoniją galima vadinti „dramatiškumo perlu“, jo sielos šauksmu. Tai programinė kompozitorius simfonija – t.y. jis pats ją labai smulkiai išnagrinėjo, paaiškindamas, koks „vidinis siužetas“ slypi kiekvienoje dalyje“.

Koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose įvyks penktadienį, 19 val.