Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje atidaryta paroda „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“. Parodoje eksponuojama per 50 Lietuvos medinių sinagogų fotografijų ir du nugriuvusios Sedos medinės sinagogos autentiški lango ir lubų fragmentai.

Parodos atidaryme dalyvavęs Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Todesas citavo išsigelbėjusio Vilniaus geto žydo žodžius: „Labai svarbu, kad pasaulis žinotų ne tik kaip mes žuvome, bet ir kaip mes gyvenome“ bei pasakojo susirinkusiems ne tik apie Lietuvoje išlikusias medines sinagogas, bet ir būtinybę jas išsaugoti kaip unikalų Lietuvos valstybės istorijos ir medinės architektūros paveldą.

Gausiai į parodos atidarymą susirinkę įvairių Lenkijos ir tarptautinių žydų organizacijų ir kultūros institucijų, Varšuvos žydų bendruomenės atstovai, meno istorikai, Lenkijoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, žurnalistai, studentai iš Lenkijos ir Lietuvos klausė lietuvių poezijos iš rinkinio „Mirtis, rečitatyvas ir mėlynas drugelis. Lietuvių poetai apie holokaustą“, lietuvių dainininkės Sigutės Trimakaitės atliekamų dainų bei turėjo progos susipažinti su 1930 m. išleistos knygos „Lietuvių liaudies menas“ fragmentais, kuriuose jos autorius, žymus meno istorikas Paulius Galaunė rašė: „Turime ryžtis kalbėti apie žydų sinagogas Lietuvoje, nors ir neturėdami jų plėtojimosi istorijai tiksliai nušviesti reikalingo skaičiaus pačių objektų arba anuometinės išvaizdos, užfiksuotos fotografinėmis nuotraukomis, piešiniais ir kt. Antra vertus, kalbėti apie jas turime dar ir todėl, kad [...] tie sinagogų architektūros ypatingumai yra niekas kita, kaip lietuvių architektūros rutuliojimosi atgarsiai, tai yra tos formos, kurias vienos ar kitos priežastys daug anksčiau išstūmė iš mūsų architektūros, o jas išlaikė sinagogos“.

Parodoje taip pat apsilankė Izraelio ambasadorius Lenkijos Respublikai Zvi Rav-ner ir viena žymiausių Lenkijos meno istorikių, fundamentalios studijos „Dangaus vartai. Sinagogos senosios Abiejų Tautų Respublikos žemėse“ autorė Maria Piechotka, kuri dalinosi įspūdžiais ir džiaugėsi, kad palyginti su Lenkija Lietuvoje yra išlikę nemažai šio unikalaus Lietuvos paveldo pavyzdžių. Parodos atidarymo metu buvo išsakyta mintis apie tai, kad būtų nepaprastai naudinga suorganizuoti parodos finisažą, kurio metu Lietuvos ir Lenkijos meno istorikai galėtų plačiau padiskutuoti apie medinių Lietuvos sinagogų architektūrą ir bendradarbiavimą siekiant išsaugoti Lietuvoje vis dar išlikusį unikalų Europos kultūros ir architektūros paveldą.