Alytaus kraštotyros muziejus paskelbtus etnografinių regionų metus pradėjo paroda „Šiaudiniai stebuklai“. Parodoje eksponuojami kabantys šiaudiniai sodai, surišti dzūkių tautodailininkių, kiti dzūkų buities dirbiniai iš šiaudų.

Senovėje šiaudai buvo labiau vertinami, nei dabar, sako dzūkė tautodailininkė Marija Liugienė. Iš jų gamindavo žaislus, papuošalus. Dažniausiai šiaudai buvo naudojami skrybėlėms ar įvairiems indams pinti. Dzūkijoje vadinamosiose karbijose laikydavo javus, žirnius, pupas ar net miltus.

Dabar vasaros saulės spindulius surinkę šiaudai dažniausiai naudojami kabantiesiems sodams rišti. Parodoje juos eksponuojančios amatininkės sako, kad rugio šiaudo gyvenimas nesibaigia grūdų sunokinimu, tai ekologiška medžiaga kūrybai. Per žiemą dzūkės suriša penkis ar šešis didelius sodus.

„Pagrindinis rūpestis yra pasiruošti medžiagas .Labai laiku nupjauti javus, išdžiovinti juos tinkamai, sukarpyti, surūšiuoti, šiukšles išmesti, ir paskui lieka malonumas, paties sodo suvėrimas. Metai laiko sodo atsiradimui reikalingi“, – tikino tautodailininkė iš Varėnos rajono Laima Saviščevienė.

Seniau sodai buvo rišami svarbiausiems gyvenimo įvykiams – vestuvėms, vaikelio gimimui arba prieš kalendorines šventes – Kalėdas ir Velykas. Ir kabinami virš stalo. Buvo tikima, kad kuo sodas didesnis ir tankesnis, tuo namai daugiau džiaugsmo sulauks.

„Tai buvo kaip ir sakralinės geometrijos objektas, kad tai svarbu, kad jo forma yra piramidės. Manoma, kad piramidė aukštyn kaupia tą dievišką kosminę energiją, o piramidė žemyn – atiduoda. Skleidžia darną toje aplinkoje, yra dabar atsiradę ekstrasensų, kurie matuoja tuos energetinius laukus ir gerai surišto, teisingai surišto sodo. Mes dedame pastangas, kad sodus įtraukti į UNESCO nematerialųjį paveldą.

Paroda „Šiaudiniai stebuklai“ Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki kovo vidurio. Dukart per savaitę čia ir mokoma rišti sodus.