Iš Klaipėdos kilusio dailininko Prano Lapės (1921–2010) kūrinių parodos pristatymu Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje kitą savaitę prasidės muziejaus organizuojamas 8-asis meno ir kultūros festivalis „Antano Mončio dienos 2013“.

Buvo žinomas Vakaruose

Parodą „Pranas Lapė. Gyvenimo mintys“ A.Mončio namuose-muziejuje galima apžiūrėti nuo liepos 6-osios.

Jos autorius gimė 1921 m. Klaipėdoje. 1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. per Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją 1945-ųjų pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje, nuo 1946 ir 1949 m. toje pačioje mokykloje dėstė piešimą. Švedijoje P.Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius – Pasaulio sporto parodą (1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje P.Lapė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. 1950–1956 m. jis daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių leidyklų – „Doubleday“, „Scrubners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kitų – užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961), Maironio „Balades“ (1966), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986) ir kitas knygas. Taip pat P.Lapė kūrė sieninės tapybos, scenografijos, estampų srityse, du dešimtmečius dirbo pedagoginį darbą, kūrė meno programas JAV mokykloms.

Jautėsi kaip Kolumbas

1978 m. jis atsisakė pedagogo darbo ir atsidėjo kūrybai. Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, P.Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Dailininkas nedarė eskizų, sakė, kad tapydamas jaučiasi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką. Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P.Lapė grįžo gyventi į gimtinę.

Parodoje A.Mončio namuose-muziejuje pristatomi dailininko kūriniai atspindi skirtingus kūrybos laikotarpius: tai impresionistinio stiliaus peizažai, juodas-baltas periodas, abstrakčios ekspresionistinės drobės bei koliažai. Visus juos vienija autoriaus dėmesys gamtai, tam, kas natūralu, tikra – žemės spalvų abstrakcijoms jis naudojo tikrą smėlį, koliažuose matyti žuvų atspaudai, medis, akmens skalda ir pan. Pats autorius teigė: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgai gyvenau prie jūros. Kai būnu prie jūros, veikia trys dalykai – juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Tad mano tapyboje atsirado mėlyna, žalia ir juoda spalvos. (Bet jokios simbolikos jose nėra). Vėliau kurį laiką tapiau vien juodai – tam, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį, jis tave varžo. Kai tapau pagal ką nors, tai ir tapau pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juoda-balta. Manau, kad monochromiškumas padėjo išlaisvėti“.

Rugpjūčio 6 d. 18 val. P.Lapės kūrinių parodos pristatymą festivalyje papildys klaipėdiečio Gliukų teatro režisieriaus ir aktoriaus Beno Šarkos naujausias judesio spektaklis „Taka“.

Sulauks būrio svečių

Kitądien tuo pačiu laiku A.Mončio dienas pratęs jo darbų iš Pene šeimos kolekcijos (Prancūzija, JAV), kurią savo fotografijose įamžino George’as Mitchellas, pristatymas. Kartu muziejus pradės privačių kolekcijų pristatymą, atidarydamas pirmojo ciklo parodą „Augustinas Savickas. Tapyba“. Vernisaže dalyvaus pajūrietis meno kolekcininkas Edmundas Kolakauskas.

Rugpjūčio 8-ąją 19 val. vyks Ugnei Karvelis (1935–2002) dedikuotas renginys „Žodis ir garsas“, kuriame muzikuos smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris su savo mokiniais Sandra Dirgėlaite ir Luku Jonušiu.

Atminimo vakaras „Jurgis Blekaitis (1917–2007). Teatras. Poezija. Amerikos balsas“ rugpjūčio 9 d. 16 val. į muziejų sukvies visą būrį svečių – atvyks rašytojo J.Blekaičio žmona Gražina Blekaitienė, „Amerikos balso“ žurnalistė Virginija Vengrienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, režisierius Gytis Padegimas, koncertuos Čiurlionio kvartetas.

Rugpjūčio 11–15 dienomis A.Mončio namuose-muziejuje rengiamos kūrybinės dirbtuvės „Architektai piešia Palangą“ taip pat įsilies į festivalį.

Jo „Multimedijų dieną“ – rugpjūčio 12-ąją nuo 14 iki 18 val. muziejuje bus rodomi Vilniaus dailės akademijos Šiuolaikinių menų katedros studentų sukurti videofilmai pagal A.Mončio laiškus, taip pat bus demonstruojami konceptualiosios eksperimentinės fotografijos ciklai: Remigijaus Venckaus „Amnezijos filmas“ ir Rimanto bei Aritonės Plungių „Pagal A.Mončį“.

Festivalį vainikuos skulptoriaus iš Vilniaus Rimanto Milkinto kūrinių parodos „Jungtis“ atidarymas rugpjūčio 17 d. 18 val. Ši paroda A.Mončio namuose-muziejuje veiks visą mėnesį.