Pereiti į pagrindinį turinį

Architekto L. Vaičio kūrybos leitmotyvai ir (švelnūs) akibrokštai

2023-10-22 10:00

Vizualiojo meno parodos tiek Kaune, tiek ir kitur Lietuvoje aktyviai organizuojamos. Neretai vieną dieną vyksta net kelių parodų atidarymai. Kitokia parodų, kuriose pristatoma architektūra, situacija. Tai patvirtina ir faktas, kad žinomo architekto Leonardo Vaičio (1943–2022) paroda „Sugrįžimas“ – pirmoji, pristatanti jo kūrybą.

Koncepcija: parodų erdvė transformuota į improvizuotą L. Vaičio darbo kabinetą.
Koncepcija: parodų erdvė transformuota į improvizuotą L. Vaičio darbo kabinetą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

L. Vaičio, apdovanoto Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu ir auksiniu „Architektūros riterio“ ordinu, architekto Algimanto Zavišos paramos ir labdaros fondo apdovanojimu „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“, kūryba pristatoma Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje. Kuratorių Martyno Vaičio ir Gretos Trapikienės dėka galima išvysti niekur iki šiol nerodytus architekto projektus.

Pelėdų kalnas – it šventovė

Įžengus į ekspozicijos erdvę ir akimis apžvelgus jos visumą, apima jausmas, tarsi tai – ne paroda, kurioje eksponatai tvarkingai sudėti į jiems geriausiai parinktas vietas, o erdvė, kurioje L. Vaitys mąstydavo, eskizuodavo, susitikdavo su kolegomis, draugais. Šis įspūdis neatsitiktinis.

Architekto ryšys su Menų akademija buvo abipusiškai brangus, tvirtas. L. Vaitys palaikė akademijos studentus kasmet diplomantams, kurių baigiamieji darbai įvertinti aukščiausiais balais, skirdamas garbingą savo tėčio tapytojo Jono Vaičio premiją.

J. Vaitį su Kauno meno mokykla, kurios erdvėse įsikūrusi Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerija, sieja graži istorija – jis čia mokėsi, dėstytojavo, o 1947 m. tapo direktoriumi. „Mano tėvas – Lietuvos tapybos klasikas, džiaugiuosi, kad dalį vaikystės praleidau šiose erdvėse ir mačiau, kaip jis dirba. Pelėdų kalnas man – šventas“, – yra sakęs L. Vaitys.

Baigti ir neįgyvendinti darbai

Parodų erdvės transformacija iš ekspozicijos, kurioje objektai žiūrovui pasiekiami tik per atstumą, į improvizuotą architekto darbo kabinetą, kuriame žiūrovas yra laukiamas ir priimamas svetingai, kuria artimesnį, dėmesingesnį parodos lankytojo ir joje pristatomų darbų, objektų santykį.

Lankydamasis architekto darbo kabinete, žiūrovas turi galimybę pamatyti įgyvendintus L. Vaičio darbus: Vilniaus tarptautinio oro uosto projektą (kurtą kartu su Algimantu Alekna ir Gintautu Telksniu, 1983–1993 m.) ir vėliau sukurtą Vilniaus tarptautinio oro uosto išplėtimo ir rekonstrukcijos projektą (įgyvendintą kartu su Romualdu Kučinsku, 2004 m.); viešbučio „Europa City“ projektą (kurtą kartu su Romualdu Kučinsku, 2003 m.); sporto ir reabilitacijos komplekso „Olympic Gym“ projektą (1999 m.); buvusio Lietuvos taupomojo banko administracinio pastato projektą (kurtą kartu su Dainiumi Čižu, 1987 m.) ir kitus projektus.

Architekto ryšys su Menų akademija buvo abipusiškai brangus, tvirtas.

Greta eksponuojami ir nerealizuoti architekto darbai: kultūros namų „Sudostroitel“ projektas (kurtas kartu su Algimantu Mačiuliu ir Henriku Šilgaliu, 1970 m.), Mykolajivas, Ukraina; autobusų stoties Kaune projektas (kurtas kartu su A. Alekna ir G. Telksniu), kuris respublikiniame architektūros projektų konkurse, vykusiame 1978 m., įvertintas pirmąja premija; tarptautinio komunikacijų centro Defance, Paryžius, projektas (kurtas kartu su A. Alekna ir G. Telksniu), dalyvavęs tarptautiniame architektų projektų konkurse Paryžiuje (1980 m.); Matematikų namų Vilniuje projektas (kurtas kartu su Egidijumi Gyliu, 1989 m.), respublikiniame architektūrinių projektų konkurse apdovanotas antra premija.

Parodoje taip pat galima pamatyti L. Vaičio eskizų albumų, kuriose keliomis apgalvotomis linijomis vaizduojami miestovaizdžio motyvai, ir asmeninius daiktus, tarp kurių – akiniai, charakteringas stiliaus akcentas, lydėjęs architektą nuo pat jaunystės.

Populiarino architektūrą

Svarbi ekspozicijos dalis – leidiniai. Parodoje žiūrovas gali pamatyti ir netgi pavartyti pirmąjį žurnalo „Archiforma“, vieno pirmųjų architektūrai skirtų leidinių, kuriame pateikiama Lietuvos ir pasaulio architektūros apžvalga, numerį. L. Vaičio 1996-aisiais pradėtas leisti žurnalas yra leidžiamas iki šiol. Šiuo metu jam vadovauja viena iš parodos kuratorių – G. Trapikienė.

Parodoje pristatomos ir monografijos: „Eklektika“, „Našlaičio patirtis“, kuriose architektas atskleidė savo požiūrį į Lietuvos architektūros raidą ir besivystančių krypčių sąveiką su istoriniu Lietuvos architektūros palikimu.

Parodos lankytojas gali susipažinti ir su L. Vaičio iniciatyva išleista architektūros knygų serija, kuria siekta didinti Lietuvos architektų žinomumą ir atkreipti dėmesį į istorinę Lietuvos architektūros raidą. Ekspozicijoje – A. Zavišai, G. Telksniui, Gediminui Baravykui, Alfredui Gyčiui Tiškui ir kitiems skirtos knygos. Kolegos, draugai architektui buvo labai svarbūs. Todėl ši architektūros knygų serija yra ne tik siekis populiarinti architektūrą, bet ir gražus L. Vaičio gestas, pagerbiantis draugystę.

Parodą užbaigia neilgos trukmės filmas apie L. Vaičio kūrybą, kuriame apie architektą kalba ne tik jo kolegos, bet apie savo santykį su architektūra pasakoja ir pats L. Vaitys, nepriklausomos Lietuvos aušroje praskynęs kelią į profesionalią architektūrą.

„Ši ekspozicija – padėka asmenybei, seneliui, mokytojui, architektui Leonardui Vaičiui, kuris padarė didžiulę įtaką ne tik Lietuvos architektūros raidai, bet ir man pačiam“, – sako parodos kuratorius, architekto anūkas M. Vaičys.


Kas? Paroda „Sugrįžimas“.

Kur? „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas)

Kada? veikia iki spalio 29 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų