Po daugelio metų Kalniškės (Gargždų) piliakalnis vėl įgaus savo pirmykštį vaizdą ir atgims naujam gyvenimui. Atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimus bei kitus tvarkymo darbus, prieš lankytojų akis atsiskleis natūralus, augmenijos neužgožtas piliakalnio grožis, nuo piliakalnio aikštelės atsivers vaizdinga tekančios Minijos bei Gargždų miesto panorama.

Nebuvo apaugę

Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių – kalnų, ant kurių stovėjo pilys, pritaikytos gynybai nuo priešų. Čia gyvenę mūsų protėviai tokiu būdu kovojo už išlikimą ir laisvę. Pilėnai turėjo netrukdomi šaudyti į puolančius priešus, todėl ant piliakalnių neaugo jokie medžiai ir krūmai, kurie būtų buvę puiki priedanga nelauktiems atėjūnams. Pasak mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto docento, archeologo Gintauto Zabielos, piliakalniai buvo visiškai pliki jų naudojimo metu, kuomet juose stovėjo pilys ar kitokie įtvirtinimai: „Pastarųjų nebelikus ir nesant supratimo apie piliakalnių apsaugą (jos pradmenys atsirado tik prieš gerą šimtą metų), jie buvo įvairiai naudojami, pradedant arimu ir baigiant nukasimu, įrengiant karjerus. Dabar dauguma Lietuvos piliakalnių yra apaugę želdiniais ir visuomenei tapo visiškai nebesuvokiami, nebematomi, prilygstantys eiliniam gražiam gamtos kampeliui.“

Pritarė savivaldybės taryba

„Klaipėdos rajono teritorijoje esančių piliakalnių, atskirai išskiriant Kalniškės piliakalnį, tvarkymas ir pritaikymas rekreacijos, turizmo, mūsų kultūros paveldo pažinimo tikslams yra numatytas Klaipėdos rajono savivaldybės strateginės plėtros dokumentuose. Suplanuota vystyti kultūrinį (piliakalnių lankymo) turizmą, taip pat numatyta atnaujinti Gargždų (Kalniškės) piliakalnio ir jį supančios teritorijos rekreacinio panaudojimo techninę dokumentaciją ir įrengti infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai 2013 m. ir buvo parengta projekto paraiška daliniam finansavimui gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, kurios teikimui atskiru sprendimu pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba“, – sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Projekto, kurį įgyvendina Savivaldybė, vertė siekia apie 82 tūkst. eurų.

Susipažinsime su istorija

Atlikus Kalniškės piliakalnio su gyvenviete detaliuosius ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus, parengtas statinio ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas.

„Siekiant išryškinti piliakalnį ir padaryti patrauklų lankytojams, numatyta atlikti piliakalnio kraštovaizdžio kirtimus, įrengti atsijų-skaldelės takus bei medinių pakopų terasinius laiptus, sutvirtinti eroduojančius gynybinius pylimus bei šlaitus, įrengti apžvalgos aikšteles, proginę laužavietę, informacines lenteles, rodykles bei informacinius stendus, kurie suteiks visą informaciją apie objekto istoriją, vertę, išskirtinumą“, – pasakojo projekto vadovė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė.

Visi projekte numatyti darbai turi būti baigti iki šių metų birželio 30 dienos. Piliakalnio papėdės gyvenvietės rytiniame krašte numatyta įrengti nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę, užtvaras automobiliams. Savivaldybės lėšomis bus įrengtas kelias iš rytų pusės nuo Gerduvėnų kelio, todėl lankytojai galės patogiai privažiuoti prie piliakalnio. Šis privažiavimas visada bus reikalingiausias tiek piliakalnio priežiūrai, tiek lankymui ir šiuo metu jis būtų vienintelė prieiga prie piliakalnio. Ateityje turėtų atsirasti dar du keliai į piliakalnį: vienas iš jų – pėsčiųjų tiltas per Minijos upę ties Gargždų parku ir pėsčiųjų takas (senąja kūlgrinda) iki Kalniškės, ir kita prieiga prie piliakalnio – nuo kelio Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai pusės. Šiems sumanymams įgyvendinti reikia didelių investicijų ir tik atsiradus galimybei gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų bus galima planuoti šiuos tęstinius darbus.

Atliekami tik suderinti darbai

Norint panaikinti paviršinę eroziją, kylančią dėl šlaituose augančių medžių, išryškinti piliakalnio vertingąsias savybes bei suformuoti vizualinius ryšius, specialieji kirtimai numatyti piliakalnio vakariniame šlaite ir viršutinėje aikštelėje. Vėjovartų, vėjalaužų, mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių sanitarinis kirtimas atliekamas piliakalnio šiaurės ir pietų pusės šlaituose. Norime nuraminti gyventojus, kad želdynų tvarkymo darbai vykdomi tik suderinus su VĮ Kretingos miškų urėdija ir Valstybine miškų tarnyba. Pagal sužymėtų medžių taksavimo lapą ir Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą 4,8 ha plote numatoma iškirsti apie 283 m3 medienos. Rengiant piliakalnio tvarkymo sprendinius, buvo atliktas augančių medynų įvertinimas, kurio pagrindinis tikslas – parengti medynų tvarkymo rekomendacijas, atsižvelgiant į piliakalnio teritorijoje registruoto, į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo – meškinio česnako – ekologinius poreikius. Pagal Gamtos tyrimų centro botanikos instituto tyrėjų duomenis, meškinis česnakas registruotas šiauriniame piliakalnio šlaite, kur bus atliekamas tik sanitarinis kirtimas, todėl kertami medžiai ir krūmai nepakenks augalo populiacijai.

Taps lankytina vieta

Pastarąjį dešimtmetį visoje Lietuvoje vis daugiau piliakalnių sulaukia tinkamo dėmesio ir yra tvarkomi. Puikūs pavyzdžiai – Kartenos, Imbarės piliakalniai Kretingos rajone, Kubiliškės – Skuodo rajone, Žakainių – Šilutės rajone.

„Prieš 25 metus, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, piliakalniai pradėti tvarkyti remiantis moksliniais archeologiniais tyrimais. Tvarkybos darbų metu iškertami visi savaiminiai menkaverčiai krūmai ir medžiai, kartais paliekant keletą ilgaamžių medžių, kurie nedaro didesnės įtakos atkuriamai piliakalnio aplinkai. Kalniškės (Gargždų) piliakalnyje iškirtus medžius, išryškės ir atsiskleis piliakalnio didybė, jį pamėgs gyventojai, jis taps patraukliu turizmo objektu. Neabejoju, kad sutvarkytas Kalniškės (Gargždų) piliakalnis išplės rajono lankytinų vietų sąrašą ir pasitarnaus istorinių kultūros vertybių populiarinimui“, – sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Piliakalniai yra mūsų tautos unikalus kultūros paveldas, kurį turėtume atkurti ir išsaugoti ateities kartoms. Galbūt jau kitąmet pakviesime rajono gyventojus į Baltų vienybės dienos minėjimą ir kitas šventes ir artimiau pažinsime protėvių papročius, senąją baltų kultūrą, pajusime ryšį su ten gyvenusiais žmonėmis.

Komentarai

Mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto docentas, archeologas Gintautas Zabiela:

– Piliakalniai yra ne tik senosios mūsų istorijos neperskaitytos žemės knygos, tačiau dažnai ir miestų bei gyvenviečių seniausios vietos, kovų su užsienio priešais liudininkai. Piliakalniuose pagrindinė ir svarbiausia vertė yra istorinė-kultūrinė, kuri neretai senovėje būdavo sustiprinama nuo jų atsiveriančiais gražiais kraštovaizdžiais. Visa kita, kas tinka likusiai 99,99 procento Lietuvos teritorijos, piliakalniuose yra svetimkūnis, tik gožiantis jų didybę ir trukdantis tiek apsaugai, tiek tyrimams, tiek pritaikymui turizmo ir pažintiniams poreikiams.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis:

– Kraštovaizdis su piliakalniais yra didelė vertybė, bet ne visi tą vertę supranta. Europoje yra daug valstybių, kur tokių landšafto elementų neberasi – viską sunaikino industrinė žemdirbystė. Viską paverčiant lygiais laukais, mokslininkai praranda galimybę giliau pažinti savo krašto istoriją, o žmonėms nematant piliakalnių kraštovaizdyje, istorija išsitrina iš sąmonės. Šiandien, kai kalbame apie piliakalnių tvarkymą, kai kam atrodo, kad kyla prieštaravimas tarp gamtos ir kultūros paveldo, tačiau tai netiesa. Gamtininkai puikiai sutaria su kultūros paveldo specialistais – piliakalnis nėra gamta, čia saugomas kultūros paveldas, reljefo forma, viskas, kas išliko po žeme, tačiau ne gyvūnija ar augalija. Tai – gyvoji istorija, ryšys su protėviais, su gimtąja žeme. Jeigu Kernavės istorinis piliakalnių kompleksas būtų apaugęs medžiais, jis nebūtų įtrauktas į UNESCO sąrašą.