Atvelykio dieną linksminkimės ne po vieną

Ateinantis sekmadienis – Velykų švenčių užbaiga – Atvelykis. Šią dieną kiaušinius dauždavo ir sūpuoklėse supdavosi tik vaikai – tai jų Velykos. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras vaikus ir jaunimą balandžio 15 d. 12 val. kviečia į savo kiemą (Vežėjų g. 4), kur vyks smagi tradicinė Atvelykio šventė.

Rengia penkioliktą kartą

Žemaičiai sekmadienį po Velykų vadindavo Velykėlėmis arba Mažosiomis Velykėlėmis, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos gyventojai – Vaikų Velykomis, dzūkai – Prievadais (palydėtuvėmis). Šią dieną visi skanėstai, visos pramogos būdavo skirtos mažiesiems.

Klaipėdos mieste Atvelykio šventė bus rengiama penkioliktą kartą. Etnokultūros centras nuo 1992 metų sukviečia miesto vaikus ir jaunimą į šią tradicinę šventę. 2003-iaisiais klaipėdiečių Atvelykio šventė buvo apdovanota šalies konkurse „Tradicija šiandien“ specialiu prizu už tradicijų tęstinumą ir pritaikymą šiuolaikiniame mieste.

Ši šventė pritraukia vis daugiau dalyvių, pasiryžusių aktyviai praleisti Atvelykio pusdienį.

Ne tik vaikams

Nors šventė skirta vaikams ir jaunimui, džiaugsminga nuotaika užsikrečia ir suaugusieji – smagios veiklos Etnokultūros centro kieme niekada netrūksta.

Čia susirinkusius linksmins Klaipėdos ir Palangos miestų vaikų ir suaugusių folkloro kolektyvai, šoksim trankius šokius, žaisim nuotaikingus žaidimus, vaikščiosim kojūkais, kepsim tradicinį Atvelykio patiekalą, grožėsimės Velykų kiškučio giminaičiais – triušiukais ir kitaip pramogausim.

Taip ir privalo būti, nes Atvelykis nuo seno yra didžiausia vaikų šventė. Juk kai kuriose Lietuvos vietose žmonės tikėjo, kad net Velykų šventės pavadinimas atsirado tik dėl vaikų, mat buvęs įkastas į žemę stiebas, aplink kurį lakstę vaikai ir šaukę: „vely, vely“. Taip ir pavadino šventę Velykomis.

Kaip laimėti čempionatą

Iki Atvelykio žmonės paprastai išlaikydavo ir velykinių margučių, o jei neišlaikydavo, tai naujų primargindavo. Margučius smagu ridenti. Ridenimui pasirenkami paprasčiau numarginti kiaušiniai. Tas, kuris savo margučiu numuša daugiausia kiaušinių, visus juos pasiima.

Etnokultūros centro kieme vyks tikras Margučių ridenimo čempionatas, tad verta atsinešti kraitelę margintų kiaušinių ir dalyvauti rungtyse. Varžyboms, margučių daužymui reikia pasirinkti kuo tvirtesnį kiaušinį. Tvirtas margutis geriau rieda, sveikus kiaušinius laimėti smagiau.

Yra būdų, patikrinti vištos kiaušinio tvirtumą. Kuo mažesnis kiaušinis, tuo jis stipresnis. Galima kiaušinio galus pakalenti į priekinius dantis: jei garsas bukas, tai šis kiaušinis bus tvirtas ir greitai nesuduš. O jei garsas skambus, vadinasi, baltymas yra tolėliau nuo kiauto, todėl jis ne toks kietas.

Pamokys tradicinių amatų

Nemėgstantys rungtyniauti galės išbandyti savo jėgas etnomokyklėlėse. Šventės dalyviai bus laukiami „Molio lipdykloje“, „Medžio drožykloje“, „Žvakių liejykloje“, „Kiaušinių dažykloje“.

Tautodailininkai visus norinčius pamokys tradicinių amatų gudrybių. Pasidarytus dirbinius bus galima pasilikti atminčiai, o gal ir parduoti čia pat vyksiančiame „Jomarkėlyje“.

Atvelykio šventės „Jomarkėlyje“ dalyvauja darbščiausi įvairių miesto klubų, būrelių, lankytojai. Vaikai kasmet nustebina savo išradingumu, originaliais dirbiniais, gera nuotaika ir sugebėjimu savo prekes sėkmingai parduoti.

Sūpynės skraidins aukštai

Atvelykio šventėje nuo visokiausios veiklos ir galva gali apsvaigti. Supimasis sūpuoklėmis – tradicinė Velykų šventės pramoga. Etnokultūros centre supsimės ne bet kaip, o taip, kaip suposi mūsų senoliai: skambant sūpuoklinėms dainoms, nes jos padeda kuo aukščiau pakilti.

Yra manoma, kad kuo aukščiau pakilsi, tuo linksmesnis būsi visus metus. Kuo smagiau supsies, tuo labiau orą išjudinsi, gamtą spartesniam pabudimui po žiemos miego prikelsi. Senovėje tikėjo, kad aukštai besisupančiųjų linai aukštesni užauga.

Puiki diena svečiuotis

Su Atvelykiu baigdavosi svečiavimosi laikas. Prasidėjus pavasario darbams nebelikdavo net laisvos minutės.

Tad šventinę povelykinę savaitę, kol sunkių darbų dirbti nevalia, žmonės stengdavosi gimines, artimuosius aplankyti. Krikšto tėvai susitikdavo su krikštavaikiais, moterys sekmadienį susieidavo įvairiausiais reikalais pasišnekėti, audinių raštais pasidalinti, pavasario rūpesčius ir džiaugsmus aptarti.

Šiandieniniam gyvenime esam užsiėmę gal net labiau nei prieš šimtmetį gyvenę žmonės. Rūpesčiai, darbai – kiti, bet jų tiek daug, kad per juos net artimųjų veidai atmintyje „dulkėmis“ nusėda. Būtų gražu Atvelykio sekmadienį skirti susitikimui su draugais, giminėmis, ypač senai matytais.

Tad kviečiam visus į Etnokultūros centro kiemą!