Vilniuje rasti pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo dokumentai. Jų ieškota ne vienerius metus.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, rengdamasi minėti mokyklos šimtmetį, ieškojo dokumentų, įrodančių jos amžių. Istorijos instituto specialistai tvirtino, kad negalėjo Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška ir Povilas Gaidelionis tiesiog šiaip susitikę įsteigti gimnaziją. Turėjo būti kokie nors oficialūs dokumentai.

Gimnazijos darbuotojai daugiau nei metus įrodymų ieškojo centriniame valstybės archyve, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto saugyklose. Pagaliau dokumentai rasti Vrublevskių bibliotekoje.

Lietuvos teritorijoje mokyklos veikė nuo XVI a. Tačiau XX a. pradžioje Lietuvių mokslo draugija įkuria pirmą lietuvišką gimnaziją, kurioje visi dalykai dėstomi lietuvių kalba. Be aritmetikos, geografijos ir istorijos, vaikai buvo mokomi daugelio užsienio kalbų: vokiečių, rusų, prancūzų, lotynų ir graikų.

Vrublevskių bibliotekos darbuotojai teigia, kad 1915-ieji, kai įsteigta lietuvių gimnazija, buvo perversmo metai. Aktyviai pradėjo veikti Lietuvių mokslo draugija. Apie jos veiklą išleista nauja knyga.

„Tyrinėjant šią draugiją, kuriai priklausė beveik visi žymiausi to meto lietuvių visuomenės veikėjai, buvo pastebėtas sąryšis jos su kitomis draugijomis, todėl knyga neatsitiktinai yra skirta Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijos 100-mečiui ir lietuvių mokslo draugijos vadovėlių komisijos aktyviosios veiklos 100-mečiams“, – sako Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos sk. vyresn. bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė.

Bibliografė teigia, kad Vrublevskių bibliotekoje, kaip ir kituose archyvuose, saugoma dar daug neatskleistų istorijų. Pavyzdžiui, gimnazijos steigimo dokumentai rasti draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti knygoje, todėl jų ieškota taip ilgai.