Pajūryje praūžė džiazai, o jiems įkandin atgaudžia vargonai. Sekmadienį Nidoje prasidės „Vargonų vasara 2013“.

Šiemet festivalio publikos laukia tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai.

Ilgamečio festivalio meno vadovo vargonininko Balio Vaitkaus mintys – jau Nidoje. „Šįsyk kaip niekad varganas mūsų biudžetas, bet labai ambicinga programa – ačiū užsienio šalių ambasadoms! Penki festivalio koncertai – tai tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai. Šiemet šis konkursas švenčia 45-metį, todėl džiaugiamės, kad pasitaikė gera proga į Lietuvą pasikviesti Europos vargonų elito atstovų. Jie visi mūsų pajūryje vargonuos pirmą kartą“, – pabrėžė festivalio organizatorius.

Iš Europos vargonų elito

– Antrus metus iš eilės „Vargonų vasara“ verčia Lietuvos vargonavimo istorijos puslapius?

– Išties pernai minėjome mūsų šiuolaikinės vargonų mokyklos 50 metų jubiliejų, šiemet – pirmojo ir vienintelio Lietuvoje tarptautinio vargonininkų konkurso 45-metį. Pirmasis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas įvyko 1968 m. Vilniuje, jo laureatais tapo lietuviai Bernardas Vasiliauskas, Giedrė Lukšaitė ir viešnia iš Rygos Jevgeņija Ļisicina. Per 45 gyvavimo metus M.K.Čiurlionio konkurse atsiskleidė ne vienas ryškus, tarptautinės karjeros pasiekęs virtuozas, o laureatų koncertiniai maršrutai driekiasi po Europą, Tolimuosius Rytus, Pietryčių Aziją, Okeaniją ir už Atlanto.

– Kas iš jų jau yra koncertavę jūsų festivalyje ir kas muzikuos šiemet?

– „Vargonų vasara“ visada rodė išskirtinį dėmesį tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų atlikėjiškai veiklai, kad sėkmės paženklinti jų kūrybiniai ryšiai su Lietuva nenutrūktų. „Vargonų vasaros“ festivaliuose yra dalyvavę didžioji dauguma M.K.Čiurlionio konkursų laureatų ir diplomantų: tai – maestro B.Vasiliauskas, austras Matthiasas Maierhoferis, korėjietė Ka Young Lee, latvė Ligita Sneibe, ukrainietis Tarasas Baginets, Vokietijoje įsikūrusi lietuvių vargonininkė Irena Budrytė-Kummer ir kiti. Šiemet konkurso 45-mečio proga viename gražiausių Lietuvos kampelių – Kuršių nerijoje – susitiks šeši Čiurlionio ženklu pažymėti vargonininkai: pirmą kartą „Vargonų vasaroje“ koncertuos jau minėtos G.Lukšaitė-Mrázková (Čekija) ir J.Ļisicina (Latvija), čekas Pavelas Kohoutas, belgė Els Biesemans, dalyvaus lietuvių vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, šiemet pasitaikė proga pagroti ir man.

XII „Vargonų vasara“ vyks birželio 16–30 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Gros su savo mokytoja

– Festivalį pradėsite pats ir muzikuosite ne vienas?..

– Birželio 16-ąją „Vargonų vasaros 2013“ pradžios koncerte pasirodysime dviese. Tai bus vargonų ir klavesino duetas. Grosiu su klavesinininke G.Lukšaite-Mrázková. G.Lukšaitė-Mrázková, 1968-aisiais tapusi pirmojo M.K.Čiurlionio konkurso laureate, šiandien yra autoritetinga baroko epochos muzikos žinovė, Prahos muzikos akademijos profesorė ir Klavesino katedros vedėja. Nors daugiau nei tris dešimtmečius gyvena Čekijoje, bent kartą per metus ji sugrįžta į gimtinę: čia profesine patirtimi dosniai dalijasi su Lietuvos studentais – pianistais, klavesinininkais ir vargonininkais. Už nuopelnus kultūrai ji apdovanota LDK Gedimino V laipsnio ordinu.

– Prisistatykite publikai, prašau, ir jūs.

– Esu tarptautinių pianistų ir vargonininkų konkursų Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje prizininkas, 1995-ųjų M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatas bei specialaus prizo už geriausią M.K.Čiurlionio ir šiuolaikinio lietuvių autoriaus kūrinio atlikimą laimėtojas. Muzikuoju Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblyje „Musica Humana”, o šiuo metu esu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantas, studijuojantis prof. G.Lukšaitės-Mrázkovos klavesino klasėje. Taigi muzikuosiu su savo mokytoja. Mūsų dueto programoje karaliaus barokas – italų, ispanų, prancūzų muzika ir, be abejonės, J.S.Bachas.

– Kas toliau festivalio programoje?

– Birželio 23-iąją vyks lietuvių vargonininkės J.Kazakevičiūtės rečitalis. M.K.Čiurlionio konkurso nugalėtoja ji tapo 2007-aisiais, nutraukdama ilgokai – 12 metų – užsitęsusią nesėkmių virtinę, kai čia pat, namuose, vykstančiame konkurse visas premijas pelnydavo užsienio svečiai. J.Kazakevičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, menų licenciatė, dėstanti ir akompanuojanti Nacionalinėje M.K.Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Jos koncerto programa – tai „Vasara“ iš A.Vivaldi „Metų laikų“ ir J.S.Bacho, G.F.Händelio, W.A.Mozarto, C.M. von Weberio, E.Elgaro, J.Naujalio populiariųjų orkestrinių kūrinių transkripcijos vargonams.

Svečiai – talentingi, charizmatiški

– Turėsite ir ypatingų svečių?

– Bus. Ir ne vienas. Štai birželio 25-ąją, bendradarbiaudami su Čekijos Respublikos ambasada, surengsime fenomenalaus talento jaunosios kartos čekų vargonininko P.Kohouto solinį koncertą. 1999-aisiais P.Kohoutas triumfavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio konkurse, greta pirmosios premijos pelnydamas ir specialų prizą už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių atlikimą. Šiam atlikėjui taip pat priklauso pergalės reikšmingiausiuose tarptautiniuose konkursuose Slovėnijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Japonijoje. Koncerte Nidoje vargonininkas dėlios mozaiką iš baroko aukso amžiaus: skambės J.S.Bacho, D.Buxtehude‘s kūriniai ir tai, ką jis su begaliniu atsidavimu puoselėja, – XVIII a. Bohemijos muzika vargonams.

Birželio 28-ąją – belgų vargonininkės E.Biesemans rečitalis, kurį rengiame kartu su Flamandų vyriausybe. Ši charizmatiška, neribotų techninių galimybių atlikėja per pastaruosius dešimt metų susišlavė bemaž visų prestižinių tarptautinių konkursų Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Japonijoje apdovanojimus; tarp E.Biesemans laimėjimų – ir pirmoji premija bei specialusis prizas už geriausią M.K.Čiurlionio kūrybos interpretaciją 2003-iųjų M.K.Čiurlionio konkurse. Anot dienraščio Zürcher Unterländer, „Els Biesemans žino kelią į publikos širdį“: šįkart vargonų muzikos išsiilgusių klausytojų dėmesiui – J.S.Bacho, L. van Beethoveno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūriniai.

Festivalį soliniu koncertu birželio 30-ąją užbaigs dar viena pirmojo M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1968 m.) laureatė – J.Ļisicina. Šios latvių vargonininkės vardas neatsiejamai suaugęs su žymiaisiais Rygos katedros vargonais: ji – bene daugiausia solinių koncertų ten surengusi atlikėja. Vargonininkės kūrybiškumas skleidžiasi ir dar viena kryptimi: ji transkribavo (pritaikė vargonams) ne vieną instrumentinės klasikos šedevrą, tarp kurių - žymieji A.Vivaldi „Metų laikai” ir M.Musorgskio „Parodos paveikslėliai”. Ištraukos iš pastarojo kūrinio, taip pat J.S.Bacho kūryba skambės paskutiniojo „Vargonų vasaros 2013“ koncerto programoje.

– Ar jau galvojate ir apie kitų metų festivalį?

– O kitais metais ir vėl laukia sukaktis: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonams – 30 metų! Ir nors toks amžius šiam instrumentui – vaikiškas, Nidos vargonai visai pagrįstai laikomi vienu sėkmingiausių XX a. antrosios pusės lietuvių meistrų darbų: tikėtina, jog, nepaisant permainingų klimato sąlygų ir gana varganos instrumento priežiūros, šie vargonai tarnaus muzikai dar ne vieną dešimtmetį.