Ši, atrodytų, niekuo neišskirtinė bažnyčia buvo pastatyta 1352 m.

1796 m. įsiplieskęs gaisras sunaikino didžiąją konstrukcijų dalį, liko tik presbiterijos ir zakristijos, palaikančios byrančius pastato „kaulus“, fragmentai.

Nuo 1968 m., kai per vienas laidotuves įgriuvo stogas, daug žmonių pradėjo galvoti, kad šioje vietoje vaidenasi, tad nusprendė galiausiai bažnyčią apleisti, o pamaldas kurį laiką rengė lauke.

Kadangi daugelis gyventojų bažnyčią laikė svarbia miesto istorijos dalimi, norėjo, kad ji būtų restauruota.

2012 m. vietos gyventojas savanoris bažnyčios prižiūrėtojas Petras Kouklis norėjo surinkti lėšų jos remontui, bet nežinojo, kaip tą padaryti.

Tad pasitelkė į pagalbą studentą Jakubą Hadravą, kuris vaiduoklių instaliaciją sukūrė kaip savo diplominį darbą.

Studentas sukūrė gipsinius tikrų žmonių modelius, po to uždengė juos drobulėmis ir „pasodino“ bažnyčios suoluose, tarsi besimeldžiančius ir laukiančius tuoj pat prasidėsiančių mišių.

Instaliaciją, kurią menininkas pavadino „My mind“ („Mano mintys“), iš viso sudaro apie 20 gipsinių statulų, išsibarsčiusių po visą Šv. Jurgio bažnyčią.

Anot J. Hadravo, skulptūros simbolizuoja prieš Antrąjį pasaulinį karą Lukovoje gyvenusių Sudetų krašto vokiečių, kurie kiekvieną sekmadienį ateidavo melstis į šią bažnyčią, vaiduoklius.

„Tikiuosi parodyti pasauliui, kad ši vieta turėjo praeitį ir maldos buvo kasdienė žmonių gyvenimo dalis, o likimas viską sudėliojo kitaip“, – priminė menininkas.

Per pastaruosius dešimt metų vaiduokliai tarsi atgaivino bažnyčią. Čia plaukė turistų srautai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Australijos, Brazilijos.

Bažnyčiai atstatyti reikalingos lėšos buvo surinktos vos per kelis mėnesius. Siekiant pritraukti dar daugiau turistų, bažnyčioje ir dabar kartais rengiami koncertai.