Uostamiesčio Meno kieme vykstančios akcijos ir atrakcijos masina vis daugiau klaipėdiečių

Klaipėdos Meno kieme – akcijų ir performansų lavina. Ką tik jame buvo galima sutikti kimono apsirėdžiusias japones, paglostyti gyvus gandrus ir paspoksoti į akvareles liejančius dailininkus. Dabar ten antra savaitė skaptuodamas milžinišką rąstą pluša „Kultūrpolyje“ reziduojantis vokiečių menininkas Wolfgangas Folmeris. O Meno kiemo dirbtuvėse trečiadienį įsikūrė „Meno iškarpymo“ akcijos komanda, pasišovusi klaipėdiečių dėmes ant rūbų paversti menu.

Atkūrė Edo atmosferą

Rugpjūtį „Kultūrpolis“ kvietė žiūrovus momentinei pažinčiai su tolimąja Japonija – kalnų, sakūrų ir geišų šalimi: trys menininkai liejo akvareles XVIII amžiaus japonų autoriaus Isoda’os Koryūsai paveikslo „Fazanas vakaro lietuje“ motyvais.

XVIII amžiaus kūrinio originale, sukurtame nishiki-e technika (spalvotas medžio raižinio atspaudas), pavaizduotas subtilus ir elegantiškas jaunų merginų, stebinčių paukštį, portretas. Jis primena, kad jau nuo IX amžiaus Japonijoje žinomuose ir XVII amžiuje itin paplitusiuose medžio raižiniuose buvo plėtojama kasdienės, bet elegantiškos ir subtilios aplinkos tematika. Graviūrose – medituojančios, besikalbančios, grojančios, skaitančios ar tiesiog besiilsinčios paslaptingo ir viliojančio grožio moterys. Tokios jos ir I.Koryūsai raižiniuose, kuriuose menininkas plastiškomis linijomis nupiešė gracingo, rafinuoto judesio gražuolių figūras.

Uostamiesčio Meno kieme atkurti Edo kultūros atmosferą padėjo japoniška muzika, trys gyvi gandrai, tekančios saulės šalies atstovės, originalūs kimono ir aksesuarai.

Žymaus menininko kūrinį interpretavo vilnietis tapytojas Žygimantas Augustinas ir klaipėdiečiai juvelyras Mindaugas Bumblys bei grafikos meistras Augustinas Virgilijus Burba. Improvizaciniame paveikslo pastatyme jiems pozavo japonės – japonų kultūros centro „Tsuru“ Vilniuje atstovės ir gandrai, pasiskolinti iš privataus zoologijos sodo.

Kai pieši iš jausmo – nesuklysi

Pirmąsyk dalyvavęs tokioje meno akcijoje A.V.Burba žinomas kaip piešėjas ir grafikas, naudojantis mišrią techniką, taip pat ir vandens dažus. Todėl akvarelė jam nebuvo naujiena. „Bet mano amplua – „dirbtuvinis“, iš natūros išvis mažai bepaišau, dažniausiai imituoju tikrovę. Mano akvarelė bus natūros improvizacija to paveikslo tema. Iš atminties užbaigsiu“, – sakė A.V.Burba, prisipažindamas, kad prisirišimas prie konkretaus objekto – paveikslo pastatymo ir populistinė akcijos situacija jį šiek tiek trikdo. Juk pripratęs kurti vienumoje. Kita vertus, jis – pedagogas, prie minios įpratęs.

„Nebijau jos, – tvirtino grafikas, – bet kad pačiam joje tenka ne tik būti, bendrauti, o kažką tuo metu dar sukurti ir parodyti, – sunkiau. Nors esu pasvajojęs apie tokius performansus. Todėl, kai mane pakvietė dalyvauti, nedvejodamas sutikau.“

Jis pasitiki savimi, moka piešti gamtą, pleneruose dalyvauja. „Bet man geriausiai pavyksta ir piešinys įtikinamesnis piešiant iš atminties, kai pieši iš jausmo – nesuklysi. Juk gali paimti tik fragmentą, visumos dalį ir vis tiek bus į temą“, – teigė dailininkas, nupiešęs po japonišku skėčiu rymančią svajingą japonę su gandru.

Natūra naudojasi, bet nekopijuoja

Štricho meistru ir bene talentingiausiu lietuvių jaunosios kartos portretistu tituluojamas Ž.Augustinas į akciją atvažiavo iš sostinės specialiai. „Tai pramoga man, tikiuosi, – ir publikai“, – tarstelėjo jis pertraukėlės metu. Jam nėra didelio skirtumo, kur piešti. „Aišku, sunkiau apsuptam žmonių. Betgi dėstytojauju, tenka ir kitiems parodyti.“

Jis piešė tušu ir kinišku teptuku ant ryžių popieriaus, kurį atsivežė iš namų. Nėra akvarelės mėgėjas, o liejo ją kaip jam patinka, visai nesirūpindamas, kaip tai darė japonai ar kinai.

„Man natūra – gerai. Aš ja naudojuosi, bet nekopijuoju. Ji mane įkvepia, ir tiek. Galiu žmogų nupiešti iš atminties, bet iš natūros išeina geriau“, – įsitikinęs Ž.Augustinas.

Jo piešinyje – gandras, stebintis moteris, o ne jos – jį, kaip japoniškoje graviūroje. Per kelias valandas spartuolis menininkas nupiešė dar porą variacijų.

Didelis formatas – daugiau laisvės

Dar vienas jaunajai menininkų kartai atstovaujantis akcijos dalyvis M.Bumblys savo akvarelei suklijavo kelis popieriaus lakštus – jis pripratęs prie gerokai didesnio formato, nei kolegos. Prieš trejus metus baigęs Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės fakultetą klaipėdietis parodose nematytas ir nepažintas kaip menininkas. M.Bumblys po mokslų iškart ėmėsi verslo pagal profesiją – juvelyrikoje ir kalvystėje.

Su akvarelės technika jis susidūrė studijuodamas ir dabar jas kartais lieja namuose savo malonumui. „Nors technika kaprizinga, su ja galima paeksperimentuoti, – mano M.Bumblys. – Galvoju, gal kada akvarelių parodą surengsiu... Ji bus kitokia nei įprasta. Mano akvarelėse – žmogus, aktas, kitos spalvos ir kita technikos interpretacija\".

Šurmulinga akcijos aplinka jo netrikdė: „Užsidarau savo pasaulėlyje ir piešiu. Tai bus fragmentas, o ne panoraminis pastatymas. Bet fragmentas – gerokai padidintas, pasimėgaujant anatomija ir realizmu. Siekiu tikslumo. Ir kad būtų ne laisvas eskizas, o paveikslas. Noriu įdėti kuo daugiau ekspresijos. Mano formatas – didesnis, kad technikai būtų daugiau laisvės“.

Meno akcija, pritraukusi kaip reta daug publikos, ir visi trys dailininkai atliko savo misiją – susidomėjimas meno tapsmo procesu didėja. Atraktyvi renginio forma prie meno priartina vis daugiau klaipėdiečių, pradedančių atskirti tikrą kūrybą nuo pramogos. O tie, kurie ir taip „prie meno“ ateina tiesiog smagiai praleisti laiko ir pasidžiaugti mažais stebuklais, kurie, žiūrėk, ima ir nutinka bejuokaujant ir išdykaujant su Jo Didenybe Menu. Gal ir tiesa, kad nereikia į viską žiūrėti pernelyg rimtai – tuomet gyvenimas gražesnis ir tobulesnis atrodo.

Ant rąsto raižo istorijas

Tarkime, jis gali būti panašus į tą penkių metrų guobos rąstą, kuriame vokiečių menininkas W.Folmeris baigia išraižyti savo istoriją. Greta guli kitas, – jame savo gyvenimo trupinius gali įamžinti visi norintys. Entuziastingiausi, suprantama, vaikai ir turistai. Todėl jų rąstas pilnas pačių įvairiausių piešinių – nuo rūpintojėlio iki mistinės jūržuvės.

Vis dėlto įdomiausia stebėti, kaip kūrybiniame procese nardo didžiausias akcijos svečias W.Folmeris. Galiausiai atskiros jo medžio raižinio detalės susipins į vientisą vizualų pasakojimą, priverčiantį akį fiksuoti ne atskirus kadrus, bet jungti juos į visumą.

W.Folmeris nuo 1999-ųjų yra grafikos profesoriaus asistentas Heler akademijoje (Vokietija), dalyvauja įvairiuose simpoziumuose ir parodose. Nuo 2001-ųjų savo kūrybiniuose projektuose jis naudoja medžio rąstus, kuriuose raižinių linijos bei formos nusitiesia išilgai ir susipina į savitą siužetą.

Dvi savaites „Kultūrpolyje“ reziduojantis menininkas besidominčius plačiau supažindino su savo kūryba ir vedė nemokamą medžio raižinių kūrybinį užsiėmimą visiems norintiems.

Jo išraižytas rąstas pasiliks Meno kieme – kaip originali puošmena. O kitas, prie kurio kūrybiškai padirbėjo kiti akcijos dalyviai, keliaus į Meno kiemo pašonę, kur kūrybinis procesas galės tęstis natūraliai ir neterminuotai, šmaikštavo „Kultūrpolio“ direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Dėmės tampa menu

Šiandien Meno kiemo dirbtuvėse baigsis trečiadienį prasidėjusi popmeno akcija „Meno iškarpymas“, kurioje dalyvauti galėjo visi, trokštantys pokyčių. Tereikėjo atnešti savo dėmėtą rūbą.

Penkios kaunietės dailininkės – tekstilininkės Bronė Neverdauskienė, Laura Keblytė, Ligita Marcinkevičiūtė, tapytoja Gabija (Bitė) Trutnevytė ir stiklo menininkė Audronė Andrulevičienė meno akcijos metu sukūrė žiūrovų dėmių kolekciją. Iš klaipėdiečių atneštų drabužių iškirptos dėmės visų akivaizdoje virto naujais meno kūriniais. Tris dienas buvo galima stebėti šį neįtikėtiną procesą – savotišką dėmių reinkarnaciją.

„Ne tik iškerpame iš realybės ir paslepiame dėmes, bet ir iš jų nekokybės kuriame naują kokybę – meninę“, – aiškino projekto iniciatorės, su baltais chalatėliais ir guminėmis pirštinėmis labiau panašios į cheminės valyklos darbuotojas, medicinos seseles ar laborantes nei menininkes.

Jų kūrybinėje laboratorijoje irgi netrūko smalsuolių ir norinčiųjų prisidėti. Klaipėdiečiai sunešė tiek drabužių, kad dailininkės vos spėjo juos chemiškai ir meniškai apdoroti. Kartu buvo galima stebėti, kaip jos naudoja autorines dailės technikas, eksperimentuoja ir kūrybiškai improvizuoja plačiu medžiagų ir priemonių arsenalu – dažais, klijais, želė, rūgštimis, pomidorų padažu ir net šaltibarščiais. Kartu megzdamos pokalbį su publika apie popmeną ir reakciją į jį kasdienėje aplinkoje.

Bet apie tai ir kokį meną iš dėmių sukūrė juokaudamos ir eksperimentuodamos dailininkės, – kitame „Mene“. O šįvakar 18 val. baigsis pagrindinė projekto akcija ir prasidės I.Kazakevičiaus meno akcija „Markingas“, kurios metu bus pristatyta nauja socialinio meno forma.

„Meno iškarpymo“ projektas „Kultūrpolyje“ finišuos jo katalogo pristatymu ir parodos atidarymu rugsėjo 12-ąją. Po parodos visi dalyvavę akcijoje su savo dėmėmis galės jas atgauti kaip meno kūrinius, žadėjo dailininkės.

Reprodukcija: menininkai liejo akvareles XVIII amžiaus japonų autoriaus I.Koryūsai paveikslo „Fazanas vakaro lietuje“ motyvais.