Dailininkas K.Balčikonis: „Sugrįžau į savo protėvių kraštą” Pereiti į pagrindinį turinį

Dailininkas K.Balčikonis: „Sugrįžau į savo protėvių kraštą”

2009-09-04 01:01
Dailininkas K.Balčikonis: „Sugrįžau į savo protėvių kraštą”
Dailininkas K.Balčikonis: „Sugrįžau į savo protėvių kraštą” / Rolando Jurkaus nuotr.

Net per du Ievos Simonaitytės bibliotekos aukštus nusidriekė dailininko Kęstučio Balčikonio paroda „Sangrąža“, uostamiestyje autoriaus surengta Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Baltijos kelio 20-mečiui.

Kaipgi be jūros

Plačiai Lietuvoje žinomas kaip dailininkas tekstilininkas, iki šiol niekieno iš kolegų nepralenktas batikos meistras K.Balčikonis uostamiestyje išeksponavo ne tik savo “batikas”, bet ir mišria techika tapytus peižažus, fikūrines kompozicijas bei miniatiūras. Ant molberto dailininkas padėjo ir vieną iš daugybės savo piešinių, - anot jo, tai savotiška akcija, nes niekaip neranda rėmėjų jų įrėminimui. “Jei atsirastų geradarių, galėčiau vien piešinių parodą surengti”, - svajojo K.Balčikonis.

Šios parodos autorius nevadina apžvalgine ar retrospektyvine, nors joje atsidūrė ir prieš kelis dešimtmečius sukurti darbai, ir patys naujausi - pastarųjų trejų metų, kurių - dauguma.

Garsios dailininkų šeimos palikuonis prieš aštuonerius metus iš Vilniaus atvažiavo gyventi ir kurti į Palangą. “Sugrįžau į savo protėvių kraštą, - džiaugėsi K.Balčikonis. - Čia gyveno mano seneliai, prabėgo dalis mano vaikystės. Savo šaknų niekuomet nepamiršau, daugel metų ne tik vasaromis į pajūrį atvažiuodavau tapyti. Be to, jaunystėje buvau aistringas buriuotojas, kaipgi be jūros...”

Visas laikas - kūrybai

K.Balčikonio darbai pastaraisiais metais dažnai pasirodydavo bendrose šio krašto dailininkų parodose, bet autorinei jis kaupėsi ilgai. Nebuvo paprasta, nes atsikraustęs į Palangą buvo paprašytas surengti dvi parodas Kaliningrado srityje, o jos, pasak dailininko, “pasiklydo”, savo darbų jis taip ir neatgavo.

Gyvendamas Palangoje dailininkas nebeužsiima pedagogine veikla, laimingas visą savo laiką galėdamas skirti kūrybai. “Duonai užtenka, nors iš meno pragyventi nelengva, - prisipažino jis. - Betgi esu laisvas. Dabar man ypač kūrybingas laikas. Batika - jau praeitas etapas. Negalėčiau sugrįžti prie jos, nes dažų garai kenkia mano sveikatai ir tai per daug brangi technika man dabar. Todėl daugiausiai tapau - aliejine pastele, tempera, akrilu, akvarelėmis, tušu. Pasinėriau į tapybą. Ji man net įdomesnė. Nors žinau, kad kurdamas batikas daugiau sugebu ir esu pasiekęs. Mielai sutikčiau kartais padaryti vieną kitą ir batikos darbą. Ir darau, kai žmonės paprašo.”

K.Balčikonis tvirtino visąlaik save laikantis dailininku, ne dizaineriu ar siauros srities tekstilininku, taikomojo meno atstovu. Nors turbūt nėra Lietuvoje, kas daugiau už jį išmano ir turi įgūdžių batikoje. Niekas neneigia, kad tai yra savita, profesionalu. “Ne tik ją, beveik viską esu išbandęs, tik skulptūros - ne, - šypsojosi dailininkas. - Su kinu, scenografija turėjau reikalų.”

Natūra atgaivina fantaziją

Jis neprisimena, kada pradėjo domėtis daile. Juokiasi, kad turbūt nuo kūdikystės, nes tėvai buvo dailininkai. Savo braižą atrado anksti, bebaigdamas M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Parodose pradėjo dalyvauti studijuodamas Vilniaus dailės institute (dabar - Dailės akademija), į Lietuvos dailininkų sąjungą įstojo po penkerių metų, kai jį baigė, - 1980-aisiais. Daug metų mokė dailės jaunimą ir kūrė pats.

K.Balčikonio darbai - savito stiliaus, pasižymi originalia silueto traktuote, ekspresyvia faktūrų ir linijų samplaika, tik šiam menininkui būdingu koloritu. Žmones jis piešia rečiau nei gyvūnus ar mitologines scenas. Mėgsta tapyti žvėris ir paukščius, figūras transformuoja, paverčia simboliais. Kartais tapo iš natūros, bet prie jos neprisiriša.

“Neneigiu natūros ir nevengiu abstrakcijos. Natūra atgaivina fantaziją, neleidžia užsiciklinti joje, vis pamėtėja pasakiškų, fantastinių motyvų”, - aiškino dailininkas, savo kūryba atidavęs duoklę ir mūsų legendoms, ir Lietuvos istorijos tematikai.

Parodoje eksponuojamos Palangos miestui K.Balčikonio sukurtos vėliavos, akį džiugina batikos triptikas “Kęstutis ir Birutė”. Jį dailininkas pasakojo užpernai atradęs Palangoje, viename iš griaunamų pastatų, ir išgelbėjęs, restauravęs, prikėlęs naujam gyvenimui savo daugiau nei prieš du dešimtmečius sukurtą darbą.

 Jį ir daugybę kitų K.Balčikonio kūrinių iki rugsėjo 10-osios galima pamatyti Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra