Dėl galimo dalies Katedros požemyje rasto lobio pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl galimo dalies Katedros požemyje rasto lobio pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas

2025-07-28 16:30

Dėl galimo dalies Vilniaus katedros požemyje rasto lobio pasisavinimo prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Dėl galimo dalies Katedros požemyje rasto lobio pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas
Dėl galimo dalies Katedros požemyje rasto lobio pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė šiandien priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus arkikatedros požemiuose 2024 metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje rasto lobio dalies galimo pasisavinimo“, – teigiama pranešime.

Tokį sprendimą prokuratūra grindžia kiek anksčiau iš restauratoriaus Sauliaus Poderio gauta informacija „apie galimą didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybių, svarbių Lietuvos valstybingumui ir visuomenei, dalies pasisavinimą“.

Jis liepos viduryje teigė, kad Kultūros paveldo departamento (KPD) svetainėje paviešintame atrastų daiktų sąraše trūksta trijų objektų, esančių jo padarytose nuotraukose iš ertmės, kurioje ir rastos vertybės – sidabrinės lentelės, auksinio rutulio ir objekto, primenančio žmogaus kaulus.

„Pareiškėjas nurodė, jog sostinės arkikatedros požemiuose buvusios slėptuvės atidarymas bei lobio iškėlimas vykdytas, įtariama, nesilaikant Kultūros departamento nustatytos tvarkos bei procedūrų, o visuomenei galėjo būti atskleisti ir pateikti ne visi radinio objektai“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Anot jo, viešo intereso požiūriu būtina aiškintis, ar tokia nusikalstama veika buvo padaryta. O tą padaryti galima „tik atlikus proceso ir ikiteisminio tyrimo veiksmus“.

Be kita ko, tyrimas pradėtas panaikinus liepos viduryje priimtą Vilniaus policijos sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip rašė BNS, Katedros požemiuose pernai gruodį buvo išimtos per Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės, taip pat Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos, slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Apie šį radinį pranešta sausį Vilniaus arkivyskupijos surengtoje spaudos konferencijoje.

Savo ruožtu dailės kūrinių restauratorius S. Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos Vilniaus katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis po šių pareiškimų tvirtino, kad Katedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Kita vertus, pačios insignijos buvo išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą, išėmimas nebuvo filmuojamas. Dėl to KPD vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Žemaitis

Visus, dalyvavusius savavališkame slėptuvės išdraskyme, patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ypač kunigus.
1
0
Krivis

Kokie ten lenkai naktį po Katedros rūsius vaikščiojo? Kas kunigams davė teisę lįsti ne į jų valdas? Visai kryžiuočiai nukvako? Kur Vytauto Didžiojo palaikai???
1
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų