Dėl pasibaigusio festivalio virė diskusijos

Galingu saksofonininkų kvarteto „Quasar“ pasirodymu Klaipėdos koncertų salėje užbaigtas mėnesį trukęs festivalis „Permainų muzika“.

Nuskambėjus paskutiniesiems festivalio akordams, festivalio rengėjai ir salės meno taryba prie apskritojo stalo aptarė visą programą.

Karaliavo saksofonas

Festivalį „Permainų muzika“ aplankė beveik trys tūkstančiai žiūrovų. Daugiausiai publikos sulaukė saksofonininkų kvarteto iš Kanados „Quasar“ ir olandų džiazo ansamblio „Willem Breuker Kollektief“ pasirodymai. Koncertų salės darbuotojai apgailestavo, kad kai kurių renginių metu buvo likę daug tuščių vietų.

„Deja, tai, kad mažiausiai žiūrovų sutraukė Klaipėdos kamerinio orkestro ir choro „Aukuras“ parengta programa „Sekant M.K.Čiurlioniu“, tik dar kartą patvirtino posakį, kad savame krašte pranašas nebūsi“, - sakė Koncertų salės pardavimų vadybininkė Rita Jogminienė.

Anot salės darbuotojų, atsisakyti rimtosios muzikos koncertų ateityje nežadama. „Iš tiesų ne mums reikia nusileisti iki publikos, o ją pačią pakelti“, - sakė projektų koordinatorė Kristina Pilibaitytė.

Į festivalio programą įsipynusi naujovė – videoklubo renginiai – sudomino daugiau lankytojų, ypač jaunimo, nei tikėjosi salės darbuotojai.

Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas festivalį parėmė 6,5 tūkst. litų. Tačiau, organizuojant tarptautinio pripažinimo sulaukusių muzikantų pasirodymus, tokia suma festivalio biudžete – labai menka. „Dažnai tekdavo derėtis ir dėl dvidešimties litų“, - neslėpė Koncertų salės direktorės pavaduotoja kompozitorė Loreta Narvilaitė.

Į „Permainų muzikos“ programą panoro įsilieti ir kiti žymūs Lietuvos festivaliai - „Gaidos“ ir „Vilniaus džiazo“.

Pajuto permainas

Koncertų salės veiklą prižiūrinčios tarybos narė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Fortepijono katedros vedėja Jūratė Karosaitė tikino, kad festivalio metu iš tiesų pajuto permainų. „Festivalį reikia išlaikyti, reikia skirti laiko ruošiant kultūringą auditoriją“, - sakė tarybos narė.

Anot E.Balsio menų gimnazijos mokytojos Danguolės Vilidaitės, festivalis – puiki terpė auklėti naują publikos kartą. „Klaipėdos miestui jis – didelis pliusas“, - tvirtino ji.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, nereikia norėti, kad naujas festivalis pritrauktų marias žiūrovų. „Būkime kantrūs – dar ateis žiūrovai. Praeis penkeri metai ir salės bus pilnos“, - sakė ji. Labiausiai jai įsiminė videoklubai – nepraleido nė vieno renginio.

„Iš tiesų retai pasitaiko proga išgirsti tokius kūrinius. Tai puiki proga akademinei bendruomenei klausytis ne įrašų, o koncertų. Jis, kaip ir „Gaidos“ festivalis, aukštai užkėlė kartelę“, - tikino Klaipėdos universiteto profesorė Danutė Petrauskaitė.

Nors prie apskritojo stalo liejosi daugybė pagyrimų praėjusiam festivaliui, tačiau neišvengta ir kritikos kruopelyčių. D.Petrauskaitei užkliuvo per festivalio atidarymą skambėjusio kompozitoriaus M.K.Čiurlionio kūrinių atlikimas. „Ž.Karkauskaitė juos atliko iš natų tiesiog mokiniškai. O juk čia pat yra muzikantų, kurie tuos kūrinius atlieka kur kas geriau“, - negailėjo kritikos profesorė.

Pasigedo klaipėdiečių

Koncertų salės veiklą prižiūrinčios tarybos narė D.Petrauskaitė tarp festivalio dalyvių pasigedo ir uostamiesčio kompozitorių. Anot profesorės, jie liko nuskriausti. Ji susirinkusiems tvirtino, kad teko girdėti muzikų nepasitenkinimo. „Gali keistai atrodyti, kad nė vieno klaipėdiečio kūrinio nebuvo grojama, išskyrus pačią Loretą Narvilaitę, kuri ir organizavo festivalį“, - sakė D.Petrauskaitė.

L.Narvilaitė tikino, kad atlikti jos kūrinį pasisiūlė pati dainininkė Skaidra Jančaitė. „Aš pati prašiau pasirinkti ne mano kūrinį, nes jau girdėjau nepatenkintųjų balsus. Tačiau kitos išeities nebuvo – dainininkė neturi savo repertuare kitų klaipėdiečių kūrinių“, - sakė kompozitorė.

Anot Nijolės Laužikienės, skirstyti atlikėjus ir kompozitorius į „mūsų“ ir „ne mūsų“ yra netikslinga. „Negali Klaipėda “virti tik savose sultyse”, nes ji iš principo yra atviras miestas“, - tvirtino Koncertų salės tarybos narė.