Šioje scenoje po atviru dangumi vykstančius vaidinimus galima pamatyti vieną kartą per metus liepos–rugpjūčio mėnesiais vykstančiame Brėgenco festivalyje. Ant Bodeno ežero kranto esančioje didžiulėje scenoje publikai iš viso pasaulio parodomi žinomiausių operų pastatymai, pasižymintys ypatingu muzikiniu skambesiu ir intriguojančiomis, akį traukiančiomis didžiulėmis dekoracijomis. Ypatinga atmosfera kuriama saulei besileidžiant ar visiškai sutemus. Tuomet su apšvietimu ir solistais, kurie atrodo kaip mažyčiai žmogeliukai, kuriamas estetiškai patrauklus sceninis vaizdinys, kuriam dar daugiau paslaptingumo suteikia naktinis kalvų ir kalnų apsupto ežero peizažas.

Šiuose pastatymuose menas susijungia su šou elementais. Operų vaizdinei ir vizualinei kokybei skiriama be galo daug dėmesio – visus metus didelė žmonių komanda, pasitelkdama naujausias technologijas, atidžiai kuria dekoracijų maketus, scenarijų, veiksmą bei muzikinę programą. Operose dalyvauja ne tik solistai, bet ir daug kaskadininkų, cirko artistų. Taip siekiant operos žanru vienodai sudominti bet kurio išsilavinimo ir socialinio statuso žmogų. Sakoma, kad po šių operų abejingų nelieka. Vienais metais scenoje ant vandens pristatoma vienos operos premjera, kuri keturias savaites trunkančio festivalio metu parodoma apie 20 kartų. Vienu metu spektaklį amfiteatre gali stebėti 6980 žiūrovų. Tiesa, kartais oras pakiša koją ir tuomet vaidinimas perkeliamas į netoli esantį įprastą dėžutės tipo teatrą, festivalio metu pristatantį mažiau žinomas operas ir operetes. Tik, deja, ne visi galį į jį patekti, nes šis talpina tik ketvirtadalį plūduriuojančios scenos žiūrovų. Festivalio istorijoje yra pasitaikę ir stiprių audrų.

Pirmą kartą tokios scenos idėja įgyvendinta 1946 m., praėjus vieniems metams po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą surengus Brėgenco festivalį. Tuomet scena buvo įrengta ant dviejų baržų, prisišvartavusių prie kranto. Tais metais, kai Brėgencas apskritai neturėjo jokio teatro, tokia idėja buvo labai drąsi ir ekscentriška. Vis dėlto ji pasiteisino – festivalio atidarymo Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Bastien et Bastienne“ pritraukė daugybę žiūrovų iš viso pasaulio. Tad tarptautiniu festivalis patapo jau nuo pirmosios operos. Jame grojęs Vienos simfoninis orkestras taip pat prisidėjo prie festivalio sėkmės ir evoliucijos. Scena, iš esmės tokia, kokia yra dabar – ant medinių polių – sumanyta po ketverių metų. Kuriant šią sceną, į Bodeno ežerą žvelgta ne tik kaip į dekoraciją, bet kaip į patį svarbiausią pastatymų elementą.

Pati naujausia festivalio premjera – Giacomo Puccini opera „Turandot“. Čia dekoracijos – tai pilies rūmo fragmentas su apskritimo formos scena viduryje, kuri veiksmo metu pasikelia ir joje naudojanti vaizdo projekcijomis pasirodo princesės Turandot portretas ir kiti vaizdai. Panaudojama visa veiksmo vieta, yra vaidinama pačiose netikėčiausiose vietose, ne tik dainuojant, bet rodant ir šokio ar akrobatinius numerius, taip siekiant sukurti dinamišką ir daugiasluoksnį vaidinimą.