„Marių klavyrai“

Dviejų kompozitorių autoriniai vakarai

Šiandien 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) prasidedantis dvyliktasis Klaipėdos naujos muzikos festivalis “Marių klavyrai” paženklintas išskirtiniais jubiliejais: Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius švenčia 25 metų sukaktį, o du klaipėdiečiai kompozitoriai Jonas Domarkas ir Jonas Paulikas autoriniais koncertais pažymi garbingus savo amžiaus ir kūrybos metus.

J. Domarko vakaras

Šiandien, 18 val. KU Menų fakulteto Koncertų salėje – kompozitoriaus Jono Domarko autorinis vakaras. Jame skambės vien tik simfoniniai kūriniai, kuriuos atliks Klaipėdos Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas Stasio Domarko.

Šalia anksčiau sukurtų girdėsime net dviejų simfoninių kompozicijų premjeras. Viena iš jų – “Žemaitiška rapsodija”, parašyta tuo pačiu pavadinimu anksčiau sukurtos kompozicijos pučiamųjų instrumentų orkestrui pagrindu. “Žemaitiškoje rapsodijoje” autorius originaliai plėtoja tris populiarias lietuvių liaudies dainas: “Einu per kiemelį”, “Mamunel, pjausim gaidį” ir “Lek`gervė”.

Kita simfoninė premjera – “Trys tango”. Skirtingus savo tematika, intonacijomis, faktūromis tango vienija tipiška šio šokio ritmika bei metrika.

Koncerte skambės 1996 metais parašyto, energija ir gyvybe pulsuojančio, savitais metroritminiais dariniais bei harmoniniais sąskambiais turtingo Divertismento I ir III dalys.

1995 m., pažymint M. K. Čiurlionio 120 - ąsias gimimo metines penki Klaipėdos kompozitoriai sukūrė originalų, kolektyvinį veikalą – Variacijas simfoniniam orkestrui M. K. Čiurlionio Preliudo op. 7 Nr. 4 tema. Kiekviena skirtingų autorių (Remigijaus Šileikos, Jono Domarko, Loretos Narvilaitės, Antano Budriūno, Alvido Remesos) sukurta variacija yra atskira, savarankiška simfoninė pjesė. Tačiau, šio kūrinio inspiratoriui, muzikinio teatro dirigentui S. Domarkui sudėsčius jas į visumą, gimė savitai logiškas, ištisinis (ciklinis) penkių dalių veikalas.

Santūri ir sukaupta, klasikinės dvigubos sudėties simfoniniam orkestrui parašyta J. Domarko Variacija tapo antrąja šio ciklo dalimi, nes ji pasižymi emociniu sugestyvumu, vidine ramybe, siejasi su M. K. Čiurlionio lyrinės muzikos puslapiais bei jo nutapytų paveikslų ciklų – Sonatų antrosiomis dalimis.

Neseniai sukurta “Badinerė” birbynei ir simfoniniam orkestrui skambės Klaipėdoje antrąjį kartą. Tai linksma, žaisminga pjesė, tačiau parašyta ne barokine, o šiuolaikiška muzikos kalba, pasireiškiančia dermine įvairove, harmonijos nepastovumu, savita, dažnai sinkopuota ritmika. Solo birbynės partiją atliks prof. Vytautas Tetenskas.

Jubiliejinį J. Domarko koncertą užbaigs vienas reikšmingiausių kompozitoriaus simfoninių kūrinių “Capriccio”, sukurtas 1977 metais. Tais pačiais metais respublikiniame simfoninės miniatiūros konkurse jis pelnė II premiją. Šį veikalą ilgai savo repertuare turėjo Lietuvos filharmonijos simfoninis orkestras, tad kūrinys ne kartą skambėjo Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. Veržlios ekspresijos kupinam “Capriccio”, kaip daugeliui J. Domarko kūrinių, būdingi raiškūs, gyvi melodiniai motyvai, jų aktyvus ir logiškas plėtojimas, impulsyvūs ritmai, savitas metro-ritmo žaismas, sodri harmonija. Ypač įspūdinga didelio, trigubo orkestro instrumentuotė.

J.Pauliko kūryba

Spalio 20 d. (trečiadienį) 18 val. KU Menų fakulteto koncertų salėje įvyks kompozitoriaus Jono Pauliko jubiliejinis autorinis koncertas.

Koncerto programą J. Paulikas sudarė iš anksčiau parašytų veikalų. Skambės ir viena nauja, pirmą kartą atliekama kompozicija “Muzika styginiams”. Nors šis dviejų dalių kūrinys primena dar jaunystėje pamėgtą polifoninei muzikai būdingą preliudo ir fugos žanrą, tačiau muzikinė raiška nauja ir originali.“Muziką styginiams” atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguos T. Ambrozaitis.

Koncerte skambės 1981 m. sukurtas Antrasis kvintetas mediniams pučiamiesiems ir valtornai. Jame atsiskleidžia būdingiausi ir įdomiausi tada jau brandaus kompozitoriaus stiliaus bruožai: trijų dalių ir Introdukcijos kūrinyje autorius įdomiai panaudoja visų ansamblyje dalyvaujančių instrumentų – fleitos, altinės fleitos, obojaus, anglų rago, klarneto, basklarneto, fagoto ir valtornos tembrines, štrichines galimybes; vyrauja improvizaciškai laisva serinė technika, sėkmingai jungiant ją su polifoniniu vystymu. Kvintetą atliks instrumentininkų ansamblis iš Vilniaus: V. Višinskas, R. Staškus, A. Žiūra, A. Ančerevičius, S. Kižys.

Pripažinimo bei klausytojų simpatijų sulaukė beveik prieš 20 metų parašytas puikus ir patrauklus trijų dalių kūrinys “Iš Mikės Pūkuotuko istorijų” obojui, klarnetui ir fagotui pagal A. Milno vaikišką knygelę. Ir šiandien jis nepaseno, išlaikė laiko patikrinimą ir išbandymus, nes muzika dvelkia ypatingu gaivumu bei originalumu. Atliks R. Staškus A. Žiūra, A. Ančerevičius.

Lietuviškos tradicijos ir šiuolaikiškos muzikos kalbos sintezę J. Paulikas puikiai įkūnijo “Siuitoje kanklėms”. Keturias skirtingas emocionalaus kūrinio dalis vienija bendra iš pagoniškosios Lietuvos dvasios, iš jos žilos senovės išplaukianti idėja. Atliks Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos kanklių trio. Vadovė V. Zelenienė.

Pirmąją premiją muzikos kūrinių konkurse 1979 m. pelnė J. Pauliko sukurtos “Trys legendos” birbynei ir kanklėms. Įtakinga muzikos kritika vienu balsu pripažino, kad šiuo kūriniu kompozitorius tarė visiškai naują žodį muzikos lietuvių liaudies instrumentams žanre. Koncerte skambės nauja šio kūrinio versija – birbynei ir fortepijonui. Atliks prof. V. Tetenskas ir J. Kutuzova.

Didžiausią koncertinio gyvenimo “stažą” turi 1972 m. parašyta Baladė koncertas fleitai ir kameriniam orkestrui. Autorius Baladėje naudojosi nuosekliai modernia muzikos kalba, nesivaikydamas dirbtinio jos modernizavimo. Nors vyrauja serijinė komponavimo technika, tačiau juntamas organiškas ryšys ir su tonalia muzika. Prie kūrinio nuotaikų ir idėjų atskleidimo, šalia kitų elementų, reikšmingai prisideda plastiškas, ekspresyvus dinaminis vystymas. Atliks Rimantas Giedraitis (fleita) ir Klaipėdos kamerinis orkestras.