„Esminis instinktas 2“ – gražuolė aktorė ir pabaisa filmas

Šurmulys sukeltas siaubingas. Ko gero, nebuvo nė vieno žurnalo, kuris visa gerkle neklyktų – nesenstančioji sekso deivė Šeron Stoun grįžta!.. Laukiamiausias metų trileris. Geidžiamiausias tęsinys. Kultinė žudikė šturmuoja ekranus. Skandalingiausios istorijos antrasis skyrius. Po keturiolikos metų mūsų svajonės pildosi. Šeron Stoun antroji jaunystė...

Štai kokie skambūs šūkiai lydėjo „Esminio instinkto 2“ premjerą. Ir tai tik per paskutinįjį mėnesį. Kokius trejus metus retkarčiais publika buvo maitinama gandais ir detalėmis apie būsimąjį kino projektą. Maiklas Daglasas atsisakė. Šeron Stoun sutiko. Režisierius Polas Verhoevenas pasitraukė. Ambicingasis Maiklas Keitonas Džounsas, žinomas iš „Robo Rojaus“ ir „Šakalo“, užėmė Holivudo veterano vietą. Po to – įvairiausios atraižėlės iš scenarijaus. Gundantys Šeron Stoun pasisakymai.

Iš didelio debesies – mažas lietus. Tiksliau – pirmųjų piktų kritikų atsiliepimų liūtis. Vėliau į rankas pateko reklaminis filmukas. Švelniai tariant, nuobodus kaip lietaus krapnojimas į stogą.

Pagaliau – negailestingi faktai. Premjerinį savaitgalį „Esminis instinktas 2“ surinko vos kiek daugiau nei tris milijonus dolerių. Ir pateko į internautų – kino gerbėjų blogiausių visų laikų filmų šimtuką. Absoliutus fiasko... Šeron Stoun ir vėl pataikė ne ant to scenarijaus ir dar giliau nugramzdino užmarštin smingančią karjerą.

Tačiau kaip viskas ekrane atrodo iš tikrųjų?

Klaikiai. Tragiškai. Katastrofiškai. Beveik dvi valandos nepažadinamo miego su penkiomis ar panašiai žmogžudystėmis, iš kurių trys – absurdiškai kruvinos. Erotiški epizodai konkrečiai kartoja populiarias pirmosios dalies scenas. Šeron Stoun idealiai išsilaikiusi ir stengiasi. Gimdo. O negimsta niekas, nes nėra kam. Viskas nuspėjama, banalu ir juokinga. Psichoterapeutas, policininkai, aukos. Per galvas žingsniuoja fatališkoji Katerina Tramel, žudikė klasikė. Tarsi ieško iš filmo pabėgusio Maiklo Daglaso, tad kliūna kitiems, kas pasitaiko po ilgomis kojomis.

Ką visame tame siaube veikia puikūs aktoriai Šarlotė Rempling ir Deivydas Tiulis, baisu ir pagalvoti. Gaila jų.

O štai puikiosios Stoun, kokia charizmatiška ji bebūtų, nesinori gailėtis. Ko norėjo, tai ir turi. Troško pinigėlių, tad turės šnipštu tenkintis. O talentą turi. Kaip ir režisierius, papuolęs ne tik į svetimą, bet net ir į priešišką teritoriją.

Ypatingas „ačiū“ montažo grupei. Ne kadrus montavo, o laiką tąsė ilgais tuščiais planais. Belieka žiūrėti tik į Šeron Stoun. Graži, bestija.

O filmas – baisus. Gražuolė sutiko pabaisą. Nebūtina matyti jų beaistrį bučinį.