R.Majauskas nelinkęs į savitikslius kūrybinius eksperimentus, tuščias transformacijas, todėl ir tapybos darbų stiliaus kaita labai nuosekli, švelniai naujomis patirtimis ir įspūdžiais pildanti tai, kas jau buvo atrasta ankstesniuose darbuose.

Parodos lankytojai tikrai atpažins ryškų ir tvirtai suręstą dailininko stilių, kuriame drąsiai, impulsyviai ir energingai skleidžiasi potėpiai, neaprėpiama gausa užburia spalvos, impresionistiškai virpa nuolat kintanti tikrovė. "Iš esmės esu peizažistas, nes buvimas gamtoje mane turtina, teikia dvasinių jėgų. Svarbu sugauti blėstančią akimirką, ypatingą šviesą, todėl savyje ilgai kaupiu efemeriškus įspūdžius, vaizdinius, kol jie susiklosto į paveikslo viziją", – pasakoja tapytojas.

Vanduo, medžiai, gėlės – tikrasis gyvybės pulsavimas, vitališkumas, žemės prieglobstis, kurio šniokščiančią energiją atkakliai mėgina sugauti ekspresionistai. R.Majausko tapyboje nepaneigiami impresionistų Camille Pissarro, Alfredo Sisley, Edouard'o Manet kūrybos atspindžiai, jis savyje vis dėlto junta grynesnį ekspresijos užtaisą: "Mano vidinis temperamentas, kuris neleidžia kūrinio pabaigti, nudailinti, kuris diktuoja gana grubią tapymo plastiką, mane priartina prie ekspresionizmo."

Spalvų kakofonijoje nykstanti horizonto linija, chaotiškas potėpių siautėjimas ir savita, nerami jų kompozicija kai kuriuos R.Majausko tapybos darbus visiškai priartina prie abstrakcijos. Nelengvus jos iššūkius dailininkas planuoja ateityje priimti didelio formato drobėse, nes su jais viliasi išeiti į dar intensyvesnės bioenergetikos, kūrybinės jėgos erdves. Kitas parodos polius – kompoziciniai paveikslai. Dažniausiai R.Majausko tapyboje žmonių figūros yra apibendrintos, fragmentuotos, vos pastebimos aktyviame fone, tačiau naujajame miesto triptike, kultūrinių citatų, etnologinių elementų kupinuose darbuose žmonės tampa pagrindiniais veikėjais. Jie keliais planais spiečiasi, buriasi į grupes, tarsi visi stengtųsi sutilpti į bendrą nuotrauką. Žvelgia tiesiai į žiūrovus, tarsi pasiruošę pranešti žinią, ką nors reprezentuoti. Visas šis vaizdas lyg sustingęs sustojusiame laike, tačiau vis dėlto pilnas spinduliuojančios energijos, gyvybinės ekspresijos.

Sodri aliejinė R.Majausko tapyba – jauki tapybinė realybė, kurioje vis dar svarbūs jausmai ir emocijos, vos pastebimi pustonių niuansai, spalvų prigimties slėpiniai, sunkiai žodžiais nusakoma menininko pasąmonės paslaptis ir talento vertikalė, siekianti tik menu pasiekiamą aukštį. Viso to, kas pamažu tampa saugotinomis vertybėmis visai kita linkme besiplėtojančio konceptualaus šiuolaikinio meno kontekste.

Kas? R.Majausko personalinė darbų paroda.

Kur? Gelgaudiškio dvare (Šakių r.).

Kada? Veikia iki birželio 1 d.