Jie jauni, veržlūs ir talentingi. Vieni juos vadina naująja lietuviškos muzikos banga, kiti laiko nieko vertais pogrindžio dainorėliais. Kad ir kaip ten būtų, muzikos apdovanojimai M.A.M.A. parodė, kad šalies muzikinėje scenoje turime daugiau grupių, nei paprastai rodo televizija.

Yra įdomių grupių

Selo keiksmažodžiai. Štai kas tapo aktualiausia pokalbių tema praūžus pirmą kartą surengtiems Muzikinės asociacijos metų apdovanojimams (M.A.M.A.). Ir, kaip jau įprasta, muzika liko kažkur antrame plane. Nors kaip tik apie ją turėtume kalbėti ir džiaugtis, kad tušti Lietuvos muzikos padangės langeliai pamažu užsipildo naujais veidais ir gera muzika.

Vieni peikia, kiti džiaugiasi, kad pagaliau mūsų šalyje vėl surengti apdovanojimai, kad vėl suteikta galimybė visuomenei susipažinti su tais, kurie šiandien atstovauja mūsų muzikos scenai. M.A.M.A. yra tik viena maža dalis, kaip teigė vienas apdovanojimų rengėjų S.Urbonavičius-Samas. Svarbi čia pati asociacija ir jos veikla.

„Ji skirta padėčiai pagyvinti ir lietuviškai muzikai sugrąžinti autoritetą, judesį, prikelti tą pelkę iš numirėlių, – sakė jis ir pridūrė: – Norint, kad taip nutiktų, reikia daryti daug dalykų. Manau, Muzikos asociacija veiks ir kaip nors šią pelkę išjudins.“

Pasak pašnekovo, apdovanojimai parodo šalies muzikos situaciją, priverčia žmones analizuoti, ką mes turime, kitus – pasitempti. Ne apdovanojimas yra esmė, o lietuviškos muzikos padėtis.

„Dabar pas mus muzika susiniveliavusi su televizija ir niekas nebesuvokia, kur yra muzika, o kur tiesiog televizija. Per apdovanojimus pamatėme šiokį tokį pjūvį, kad pas mus yra naujas rokas, įdomių elektroninės muzikos grupių, atlikėjų, kad pas mus yra ir naujas, kokybiškas repas, ne tik “G&G Sindikatas„. Parodė, kad yra daug dalykų, ne tik tai, ką matome televizijoje, ir ne tik tie seni veidai, kurie jau įsitvirtinę mūsų muzikos padangėje“, – dėstė S.Urbonavičius-Samas.

Stabdomas muzikos vystymasis?

„Kuo daugiau skirtingų, įvairią muziką grojančių grupių ir atlikėjų, tuo geriau, tuo didesnė atranka, konkurencija. Iš esmės mums visko trūksta: nuo gero popso iki roko ir kitų stilių. Nes visur yra po vienetą, o tai nėra konkurencija. Esmė, kad būtų po dešimt, dvidešimt pretendentų“, – teigė pašnekovas, kuris šalies muzikos scenos padėtį įvardijo kaip dar gana liūdną.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje išgyventi iš muzikos, kuriant vertingesnę, beveik neįmanoma. Įsitvirtinti ypač sunku, taip yra ir pasaulyje. Jaunoji karta senųjų iš scenos nestumia. Kaip teigė S.Urbonavičius-Samas, visada yra muzikantų, kurie sunkiai dirbdami įsitvirtina ilgam, tampa ikonomis ir nebeišstumiami iš savo pozicijų iki gyvenimo galo.

Tačiau, kad muzika kvėpuotų, nauji veidai nuolat reikalingi. Klausimas, kas trukdo jiems atsirasti? „Turime problemų, kurios neleidžia muzikai vystytis ir jai atsirasti. Viena jų – beveik neturime gyvos muzikos klubų. Kitas svarbus dalykas – jau daug metų nacionalinė muzika yra sumenkinta, sutrypta. Palikta vietos tik keliems vardams: Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, dar kas nors, ir viskas. Nauja atlikėja be silikoninių krūtų arba atlikėjas, nepridaręs kokių nors nesąmonių, nesukėlęs skandalų, neturi jokių šansų išlįsti“, – sakė S.Urbonavičius-Samas.

Į problemų sąrašą buvo įtrauktas ir valstybinis požiūris. Kaip teigė pašnekovas, daugelis šalių yra įstatymiškai įtvirtinusios, kad radijo stotyse 80 proc. turi groti vietos produkcijos. „O ką mes turime? Radijo stotyse beveik nėra nacionalinės muzikos. “Pūkas„ ir “Lietus„ groja lietuvišką, bet tai yra atitinkamos kokybės ir žanro muzika. Radijo stočių neatskirsi, visos vienodos, o nacionalinis radijas apskritai nieko neveikia šioj srity, yra visiškai užpelkėjęs savose sultyse. Televizija rodo tik tuos pačius veidus. Va, tai mes ir turime“, – piktinosi renginių prodiuseris.

Informacinis laukas – priešiškas

S.Urbonavičius-Samas apgailestauja, kad žiniasklaidai įdomūs tik vienadieniai skandalai, o iš tiesų kokybišką muziką kuriantys žmonės lieka nuošalyje: „Visas mūsų informacinis laukas yra priešiškas. Jis laukia tik idiotų ir išsišokėlių, klounų, apie kuriuos gali daug rašyti.“ Pasak jo, dar viena skandalinga Egidijaus Dragūno istorija parodė, kas kam svarbu. „Žiniasklaida niekad nerašys nieko normalaus, neanalizuos – pas mus net nėra tokio dalyko. Čia svarbiausia, kas kur nusiperdė, ką nors padarė, ir viskas. Tai yra mūsų tautos asmeninė tragedija. Absoliučiai neturime savigarbos, savimonės, toliau kompleksuojame, kad esame blogesni už vakariečius. Tai nesąmonė“, – dėstė pašnekovas.

O blogiausia, jo nuomone, kad kiekvienas lietuvis yra visų galų specialistas. „Pažiūrėkit, kiek yra ekspertų, atrodytų, tarsi tūkstančius renginių būtų suorganizavę. Dar viena idiotiška nuomonė, kad kas nors kopijuojama net neįsigilinus į projektus, kurie yra pirktiniai, normalūs“, – sakė S.Urbonavičius-Samas.

Nereikia tikėtis, kad visa tauta gali būti labai protinga ir gudri, taip nėra ir niekad nebus. Tačiau bendrą gyvenimo foną reikia bandyti keisti.

„Tas fonas ir toliau skatina žmones nieko nemąstyti, analizės – nulis. Mes nei save analizuojame, nei normaliai pateikiame, nesuteikiame žmonėms pasididžiavimo, kad šis tas yra, kad nesame tik nieko verta kopija. Iš žiniasklaidos eina tik tai, kad čia viskas yra š..., blogai ir pan. Niekur nematau nė vieno normalaus argumento. Išskyrus E.Dragūno aprašinėjimą“, – kalbėjo vienas apdovanojimų rengėjų.

Ir pridūrė, kad, užuot pasakę, jog toks atvejis yra chuliganizmas, kurį reikia išsiaiškinti su policija, visi iš jo padarė didvyrį. „Apie ką kalbame, toks ir fonas, apie tai žmonės ir galvoja“, – kas formuoja visuomenės nuomonę ir požiūrį, sakė S.Urbonavičius-Samas.

Padėtį vertina gerai

Dabar yra kur kas geriau nei buvos prieš penkerius ar dešimt metų. Taip lietuviškos muzikos sceną vertina Metų atlikėjos titulą pelniusi Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Situacija gerėja, atsiranda daug naujų perspektyvių grupių, muzikantų. Ir labai gerai, kad vyko apdovanojimai. Labai ačiū renginio organizatoriams, kad parodė Lietuvai, jog turime geros muzikos“, – sakė atlikėja.

Tačiau ji neslėpė mananti, kad mūsų šalyje nelabai norima investuoti į jaunus muzikantus. Jei tas požiūris būtų kitoks, jos manymu, jauni žmonės galėtų daugiau reikštis. „Kad ir kaip būtų, džiaugiuosi, kad viskas krypsta į gera. Pati esu tokia iš niekur išlindusi, bet man pasisekė. Palinkėčiau muzikantams viską daryt nuoširdžiai ir tikslingai, ir viskas bus gerai“, – kalbėjo Jazzu.

Gerai bendrą muzikos scenos padėtį įvertino ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras. „Gerai vertinu. Lietuvoje yra begalės jaunų, vidutinio amžiaus ir senų grupių, kurių pavadinimus išvardijus, jų daugelis net nežinotų, bet jie groja puikią muziką“, – teigė Metų hiphopo grupės apdovanojimą pelniusio „G&G Sindikato“ narys. Pasak jo, recepto, kaip tapti žinomam, nėra. Yra tik darbas ir truputis sėkmės.

Kalbėdamas apie hiphopo grupių išėjimą į platesnius vandenis G.Liaudanskas-Svaras tikino, kad viskas priklauso nuo pačių muzikantų: „Reikia įdėti pastangų, daugiau groti ir norėti tai daryti.“ Kaip didžiausią žmonių daromą klaidą jis įvardijo norą groti ar užsiimti kokia nors kita veikla dėl to, kad išgarsėtų. „Jei turi tokį tikslą, greičiausiai nieko nebepasieksi. Svarbiausia mylėti muziką ir daryti tai, kas tau patinka.“

Paklaustas apie trūkumą muzikos scenoje, „G&G Sindikato“ narys išrėžė: „Nieko netrūksta. Yra pas mus ir kam groti, ir kaip, ir įvairių festivalių. Viskas vyksta, kiekvienas gali rasti savo nišą. Tik reikia to norėti, mažiau kalbėti ir daugiau daryti.“

Didelės problemos teigė nematanti ir grupės „Gerai Gerai & Miss Sheep“ vokalistė Dovilė Filmanavičiūtė.

„Manau, kad jaunoji karta labai stipri ir prilygsta tiems, kas scenoje yra 10–15 metų. Visi jie puikiai kuria, dainuoja. Grupių yra, net neįmanoma jų suskaičiuoti. Esmė ta, kad ne visos grupės ir atlikėjai sugeba save pateikti, atsirasti tinkamoj vietoj tinkamu laiku“, – sakė pašnekovė.

Mergina paminėjo kiek pasigendanti komandinio darbo ir kad viskas geriau klostytųsi, jei vieni kitus palaikytų, o ne kalbėtų už akių.

Atlikėja neslėpė, kad jai truputį liūdna, jog pas mus per daug kraštutinumų: „Yra arba alternatyva, arba pigus popsas. Gaila, kad nėra viduriuko. Bet į viską žiūriu labai optimistiškai. Manau, viskas eina geryn tiek muzikine prasme, tiek klausytojų.“

Apdovanojimų ceremonijoje apie viltį, kad Lietuvos muzikos scenoje bus mažiau zvonkių, bunkių ir pikul, prabilusi D.Filimanavičiūtė teigė nesiekusi nieko įžeisti.

„Man labai gaila, kad buvo taip reaguota. Nenoriu veltis į jokius žodžių karus, nesiekiau nieko įžeisti. Tik sakau, kad smagu būtų, jog visi save muzikantais vadinantys žmonės būtų orientuoti į muziką, o ne į išvaizdą, kuri pastaraisiais metais taip akcentuojama“, – kalbėjo atlikėja.

Internetas – erdvė reikštis

Vis dėlto televizijos galia po truputį mažėja ir vis daugiau grupių į platesnius vandenis išplaukia dėl interneto.

Pasak Stanislavo Stavickio-Stano, jau nebe tie laikai, kad per radiją negroja, vadinasi, to atlikėjo nėra. „Dabar už radiją svarbesnis internetas. Todėl negalima sakyti, kad Lietuvoje kas nors blokuoja naujų atlikėjų atsiradimą. Užtenka įkelti savo įrašus į “Youtube„, ir jis tai bus tai, ko reikia žmonėms, labai greit tai taps superhitu. O kad televizija nerodo jaunų atlikėjų, manau, jiems tai nėra minusas, o kaip tik pliusas“, – sakė Stano.

Jis džiaugėsi, kad jaunosios kartos atlikėjų žvilgsnis krypsta į Vakarus. „Jie bando lygiuotis ne į Rytų pusę, ir ačiū Dievui, kad taip daro, o į Vakarus. Rytuose įprasta, kad net ir per didžiausius koncertus leidžiama fonograma, kartais net be mikrofonų dainuoja ir nemato problemos. Smagu, kad jaunoji karta nebežiūri šių pavyzdžių, o žiūri MTV apdovanojimus, kur vyksta gyvi pasirodymai ir stengiamasi atrasti kuo daugiau kokybės tame gyvume“, – kalbėjo atlikėjas ir prodiuseris.

Tačiau kaip problemą jis įvardijo tai, kad pas mus nėra didelės rinkos. Lietuvoje, pasak Stano, yra tik keletas klubų, kurie gali gerai įgarsinti gyvą pasirodymą. O apie televiziją nėra nė ko kalbėti. „Tai labai sudėtinga ir daug kainuoja. Gal dėl to televizijos ir vengia į eterį išleisti gyvą muziką“, – svarstė pašnekovas.

Kokia kitų nuomonė dėl vietų koncertuoti ir apskritai erdvės reikštis? „Nesakyčiau, kad turime per mažai vietų koncertuoti, tik jos gal ne tokios kokybiškos. Dešimt metų buvo tokia situacija, kai Lietuvos muzikos padangėje vyravo fonograma. Tik dabar klubai pradeda atsigauti, investuoti į gerą aparatūrą. Žmonės ateina, girdi gražų skambesį ir eina vėl. Ir tos gyvai grojančios grupės pagaliau pradėjo įsitvirtinti“, – sakė ne tik Lietuvoje, bet ir Londone koncertuojanti Jazzu.

Kad užtenka vietos pasirodyti ir save pristatyti, mano ir D.Filmanavičiūtė. „Kartais susiduriu su jaunosios kartos atlikėjų požiūriu, kad šitoj vietoj mes tikrai negrosim. “Gerai Gerai & Miss Sheep„ į viską žiūri kitaip. Esame groję daugybėje įvairiausių vietų ir renginių. Lengviausia visą laiką verkti, kaip viskas blogai, sakyti, kad neturim, kur reikštis, niekas mūsų neklauso ir pan. Reikia tik noro ir dirbti“, – teigė vokalistė.