G.Grajauskas: „Esu naminis žmogus“

Susitikimas su rašytoju Gintaru Grajausku užbaigė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos renginių ciklą „Etninės ir kosmopolitinės kultūros susiliejimas ir takoskyra“.

Pempininkų filiale kas savaitę buvo organizuojami susitikimai su žymiais lietuvių rašytojais – Vytautu P.Blože, Sigitu Geda ir Gintaru Grajausku. Renginių ciklą parėmė Apskrities viršininko administracija.

Tai – ne apie tai

Diskusijos vadelės vėl priklausė literatūrologui Marijui Šidlauskui. Trečiojo susitikimo metu jam mažiau reikėjo vadelioti – pokalbis ėjo sava linkme, nors ir šiek tiek nukrypo.

„Gintaras Grajauskas formuoja Klaipėdos literatūrinę ir kultūrinę fizionomiją. Jo tekstai aktyviai žaidžia su potekste. Įžvelgiama formulė – kalbant ne apie TAI, pasakyti TAI“, - apie rašytoją kalbėjo M.Šidlauskas. Literatūrologas gyrė klaipėdietį rašytoją už tobulą kalbos jausmą. „Imkite ir atraskite jo tekstuose nors vieną kalbos klaidą“, - siūlė susirinkusiesiems M.Šidlauskas. „Na, ims dar ir atras, ką tu čia...“ - kuklinosi G.Grajauskas.

Pats rašytojas buvo labiau linkęs nagrinėti susitikimo temą, nors ir prisipažino nesąs monologų meistras. „Žodis „kosmopolitas“ pas mus turi neigiamą konotacinę reikšmę. Tokie susitikimai reikalingi vien tam, kad šią sąvoką reabilituotume ir išsiaiškintume, kad kosmopolitiškumas ir sovietmečiu propaguotas internacionalizmas nėra tapatūs dydžiai. Neigiamas požiūris liko nuo sovietmečio. Jau tada tą patį Tomą Venclovą ironiškai vadino kosmopolitu“, - sakė G.Grajauskas.

Prognozės, kad, globalėjant pasauliui, tautos ir kultūros susilies, nesipildo. „Jau dabar matome, kad tai nė velnio nevyksta. Įvairių tautų atstovai, įsikūrę megapoliuose, gyvena lyg getuose ir puoselėja savo kultūrą“, - tvirtino rašytojas.

Užgriuvo klausimai

Kaip ir pirmųjų susitikimų metu, taip ir šį kartą diskusijos klausytojai uždavinėjo rašytojui įvairiausius klausimus – nuo literatūros iki politikos.

– Kas paskatino parašyti romaną „Erezija“?

– Nebuvo vieno ryškaus stimulo. Išėjo tarsi netyčia, - atsakė rašytojas.

– O kodėl romaną pavadinote „Erezija“?

– Tik taip ir turi vadintis. Jei būčiau pavadinęs nors per plauką kitaip, romanas nebūtų toks geras.

– Ką gera turi lietuviai?

– Visi žmonės iš principo yra geri, tarp jų ir lietuviai.

– Ką manote apie Arvydo Šliogerio žodžius, kad patriotizmas – idiotizmas? Ar jis negriauna Lietuvos moralės?

– Galėčiau pasakyti, kad trys ketvirtadaliai Seimo narių daug labiau griauna Lietuvos moralę.

– Kodėl politinė padėtis Lietuvoje blogėja?

– O kada ji buvo gera?.. - retoriškai klausė G.Grajauskas.

– O kas dėl to kaltas?

– Kaltas tas, kas renka sau tokią valdžią.

– Kaip žiūrite į Maironį?

– Kaip į kolegą – teigiamai.

Atokvėpiui - eilės

Po klausimų lavinos G.Grajauskui jo kūrinių gerbėjai leido „atsikvėpti“ prašydami paskaityti eiles.

- Visuose trijuose renginiuose rašytojų buvo klausiama, kodėl Lietuvoje tokia prasta politinė situacija. Kaip manote, kodėl? - paklausėme rašytojo po susitikimo.

- Gal literatūriniame renginyje tai ir skamba šiek tiek juokingai, bet tuos žmones galima suprasti. Paprastai tokius klausimus užduoda pagyvenę žmonės, tebelaikantys rašytoją svarbia visuomenine figūra, kaip anais laikais – va, pasakys kokiam funkcionieriui, ir šis reikalas bus išspręstas. Bet laikai pasikeitė, ir tas rašytojo balsas – nebe toks svarus, o ir patys rašytojai kalba labiau asmeniškai, ne visuomeniškai.

- Koks buvo pats netikėčiausias klausimas per susitikimus su skaitytojais?

- Netikėčiausi klausimai būna profesionalūs - apie literatūrą, pavyzdžiui, eilėraščio struktūrą.

- Ką dabar rašote?

- Eilėraščius. Nors knyga tikriausiai pasirodys net ne kitąmet, o dar vėliau, jau žinau, kaip ji vadinsis - „Eilėraščiai savo kailiu“.

- O Jus būtų galima pavadinti kosmopolitu?

- Tenka nemažai keliauti po festivalius ar knygų muges, bet esu naminis žmogus ir geriausiai jaučiuosi savo namų virtuvėje.