„Greiti ir įsiutę: Tokijo lenktynės“ – nusėdęs akumuliatorius

Pirmas „Greitų ir įsiutusių“ filmas dar buvo pakenčiamas. Tarp „dragerių“ tapo kultinis. Šiokį tokį siužetą „prilaikė“. Žvaigždžių duetą turėjo – Viną Dyzelį ir Polą Volkerį. Tiksliau, po netikėtos filmo sėkmės abu tapo milijoninėmis garsenybėmis. Ypač Dyzelis. Jam benzino keletą metų netrūko, tik dabar pradėjo išsikvėpti. Režisierius dar buvo sumanus adrenalino gaminimo asas – Robas Koenas. Iš kiekvieno posūkio daugiau negu vašką išspausdavo...

Antroji dalis atvirai tėškėsi veidu į purvą. Jei ne dailios mergužėlės ir mašinėlės, šnekėti apie ką nebūtų. Nei scenarijaus, nei kvapą gniaužiančių epizodų. Vien repas su variklių maurojimu. Dyzelis „pasiplovė“ į svarbesnius projektus. Koenas griebėsi „Superbombonešio“. Volkeris liko vienišas kaip Teksaso reindžeris. Tiesa, iš inercijos „Greiti ir įsiutę 2“ įsipylė baką porą šimtų milijonų doleriukų.

Trečias filmas – „Tokijo lenktynės“ dviejų pirmųjų tikrai nepavys. Polo Volkerio nė su žiburiu nerasi. Veiksmas keliasi į Tokiją, ant režisieriaus tiltelio – tailandietis Džastinas Ly, tarp aktorių – būsimieji Holivudo ir Japonijos kino veidai. Vaidyba čia visai nesvarbi, visą darbą atlieka automobiliai ir merginos. Gražu pažiūrėti, tik neaišku, filmas tai ar mašinų paroda su karštų pupyčių priedu?

Sutinku – tokiam „popkornų“ kinui filosofijos ir gilesnės prasmės nereikalingos. Tik kur ta žadėtoji pramoga su nesustabdomu veiksmu ir aibe sudėtingų kaskadinių triukų? Užuot stebinę bent jau grynu „action“ stiliumi, „Tokijo lenktynių“ autoriai apsišarvavo šalutiniais siužetais ir tuščiais pliurpalais. Net kantriausieji kino salėje ima triauškinti traškučių pakeliais, kai pauzės tarp lenktynių užpildomos veikėjų gyvenimais. Charakterių neužfiksuoji, nors jų yra pačių margiausių. O štai pagrindinį lakstytoją gatvėmis vaidinantis Liukas Blekas gelbsti Polą Volkerį iš blogiausiųjų aktorių sąrašo dugno. Prieš savo įpėdinį Polas atrodo it „Oskaro“ vertas.

Krinta į akis akivaizdi automobilių reklama, honda stengiasi parodyti, kas rinkoje yra kas. Merginos nepasiduoda, savo grožiu nustumdamos mašinas į antrąjį planą. Herojus gaubia „beverlihilsinis“ spindesys, atkeliavęs iš Pietų Amerikos serialų.

O lenktynės... Jos nufilmuotos nauju principu, kuris jau seniai nebenaujas. Rodai daug vaizdų, įjungi daug triukšmo ir realybės efektas pasiektas? Anaiptol. Kartais nebesupranti, kas prie ko. Muzikinių vaizdo klipų stilius. Kas vairuoja, kur lekia? Kodėl – tokio klausimo čia neiškyla. Jei dar gilintis pradėsi, tai nepabaigsi ironiškai šypsotis. O kai šypsosies seiles varvindamas į gražuoles merginas, filmo autoriai greitai suktelės kameras į mašinas. Jos jiems gyviausios ir svarbiausios. Taip, akis paganyti išties yra į ką. Tik žadėto adrenalino nė kvapo. Pienas vietoj benzino.