Kaip rašoma Kultūros ministerijos pranešime spaudai, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui perduoti 36 tapybos, 64 grafikos darbai, 44 litografijos, 20 grafikos darbų serija „Mundfrauen“, o Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai – asmeninė A. Gustas biblioteka (157 knygos) ir dvi jos rašomosios mašinėlės.

Anksčiau profesorės Ramintos Lampsatis pastangomis Maironio lietuvių literatūros muziejui buvo perduotas gausus menininkės nuotraukų archyvas. Muzikos profesorė dailininkę vadino viena įdomiausių lietuvių išeivijos menininkių, lygino ją su Jonu Meku.

1932 m. balandžio 4 d. Šilutės apskrityje Karceviškių kaime gimusi menininkė pirmuosius vaikystės metus praleido Lietuvoje. Sovietų armijai ją okupavus, su motina pasitraukė į Vokietiją.

A. Gustas nuo 1945 m. gyveno Berlyne, čia su Nobelio premijos laureatu Gunteriu Grassu ir kitais bendraminčiais įkūrė dailininkų-poetų grupę „Berliner Malerpoeten“ („Berlyno tapytojai poetai“), sudarė to paties pavadinimo antologijų ir katalogų. Iliustravo savo knygas, kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, surengė daug personalinių ir grupinių parodų, išleido keliolika poezijos rinkinių, keli iš jų išversti ir į lietuvių kalbą.

Piešinys menininkei buvo daugiau nei raiškos forma. „Per linijos plastiką ji išpažįsta gilią meilę žmogui, jo būčiai – nesupaprastintai, nepagražintai, o pulsuojančiai jausmais. Todėl linijos kai kuriuose kūriniuose susipina į neaiškias formas, sunkiai atpažįstamus ženklus, trūkinėjančius siluetus. Tačiau didžiojoje dalyje 2018–2019 m. kurtų darbų linija yra jungianti arterija, kurios judėjimas popieriaus lapą paverčia skirtingų kūnų sąveikos erdve. Čia susipina žmogiškieji pavidalai ir animalistiniai motyvai (dailininkės kūryboje dažnas žuvies, paukščio simbolis)“, – apie 2019 m. Raudondvario pilyje eksponuojamus darbus rašė „Kauno dienos“ autorė tapytoja Ainė Jacytė.

Menininkė apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

A. Gustas mirė Berlyne 2022 m., eidama 91-uosius. Ji buvo išreiškusi valią kūrybinį palikimą perduoti Lietuvai.