Iš tolo šie paveikslai primena tapybos darbus, iš arti – mozaika iš spalvotų detalių: skritulių, vėžiukų siluetų. Kompiuterinės gudrybės? Anaiptol. Kiekvienas taškelis ar ženklas Andrės Mažuolės paveiksluose – rankų, akrilo ir ploniausio teptuko sandoris.

Dirbo be pertraukų

"Prie jo sėdėjau daugiau nei metus. Maždaug keturiolika mėnesių", – žvelgdama į 117 x 97 cm dydžio drobę "Eliza with a crow", kurią sudaro daugiau nei 8 tūkst. ranka tapytų skrituliukų, kalbėjo jaunoji menininkė.

Tamsos ir paslaptingų sutemų pripildytame paveiksle išryškėja tik viena šviesi figūra – merginos veidas, neįkyriai primenantis vieną paslaptingiausių moters portretų – Leonardo da Vinci "Moną Lizą". Panaši poza, panaši ir šypsena. Paveikslo dešiniame kampe išryškėja varnos siluetas, kuris padiktavo ir pavadinimą – "Eliza su varna".

Nesijaučia pralaimėjusi

Darbą "Eliza with a crow" A.Mažuolė pristatė tarptautiniame portretų konkurse "BP Portait Award 2011", vildamasi patekti į laimingųjų sąrašą ir besišypsančios moters portretą eksponuoti Londono portretų galerijoje.

Norą savo darbus iškabinti šioje erdvėje pareiškė daugiau nei 2 tūkst. menininkų iš viso pasaulio. Laimingą bilietą gavo tik 55. Tarp pastarųjų lietuvaitės pavardės nebuvo, tačiau ji gali džiaugtis savotiška kompensacija. "Paskelbus rezultatus, prie manęs priėjęs vyras pasiūlė darbą eksponuoti analogiškoje "Atmestųjų parodoje", – džiaugėsi menininkė. Šioje savo darbus toje pačioje galerijoje pristatys taip pat 55 menininkai.

Darbo nepaleis iš rankų

"5 tūkst. litų suma, kuri būtina, kad darbą galėčiau saugiai nugabenti, šiuo metu man atrodo nepasiekiama", – kovo pradžioje mergina išplatino laišką vildamasi, kad atsiras žmonių, kurie padės išsipildyti jos troškimui.

Deja. Birželio 14-ąją į Londoną Andrė pajudės paveikslams transportuoti nepritaikyta mašina. "Už tėvelių pinigus bent jau įsigijau gerą dėklą paveikslui", – likus kelioms dienoms iki didžiosios kelionės kalbėjo menininkė.

Paklausta, ar Jungtinėje Karalystėje sutiktų kurį laiką gyventi ir kurti, mergina nedvejojo: nors šis pasaulio kraštas jai ne prie širdies, tokios galimybės neatsisakytų. Tiesa, su sąlyga, kad po kurio laiko galės grįžti namo. "Girdėjau kalbų, kad lietuviai menininkai labiau vertinami užsienyje. Nuvažiuosiu ir pasižiūrėsiu, ar tai tiesa. Grįšiu. Myliu Lietuvą", – tikino dailininkė.

Įvairūs vertinimai

Įvairaus storio, neretai vos vieno plauko teptukai, akrilo dažai, gintaro gabalėliai, medis, drobė, virstantys mažais stebuklais – originalią kūrybos manierą, pasak A.Mažuolės, pripažino ne vienas žinomas Lietuvos meno kritikas.

Skeptiški vertinimai? Kaip be jų. "Dėstytojai ne visai palankiai žiūri į tai, ką darau", – prasitarė Vilniaus dailės akademijos studentė.

Nepatikliai antakius raukė ir keli Baltijos gintaro meno centro, kuriame praėjusių metų pabaigoje tapytoja surengė personalinę parodą, lankytojai. Kai kas tvirtino galintis nupiešti ne prasčiau nei autorė, kai kas taip ir negalėjo patikėti, kad tapybos darbas – ne naujųjų technologijų sukurtas šedevras.

"Viliuosi, kad tai tik pradžia į meno pasaulį", – kalbėjo 24-erių kūrėja.