Kaune gimusi aktorė dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų.
Nuo 1946 metų vaidino kino ir televizijos filmuose, radijo pjesėse.
Ji vaidino Antono Čechovo „Vyšnių sode“, pagal Mariaus Katiliškio romanų motyvus pastatytame spektaklyje „Paskendusi vasara“, Boriso Dauguviečio „Žaldokynėje“.
Bendravę su aktore niekada nepamirš jos optimizmo, pozityvumo, atviro požiūrio į sparčiai besikeičiantį teatrą ir aktoriaus profesijos specifiką: „Teatras šiandien yra gyvas. Jame dedasi labai įdomūs dalykai. Labai gerbiu savo jaunuosius talentinguosius kolegas, kurie dirba. Jie valdo visą psichofiziką. Senais laikais artistams buvo gerokai sunkiau, o jaunieji kolegos valdo ir kūną, ir žodį, yra labai muzikalūs. Matau labai daug talentingų jaunų žmonių. Dėl to žiūrovas sugrįžta į teatrą. Todėl kartais nesuprantu kritikos, nematančios teatre teigiamų reiškinių“ – yra sakiusi aktorė.
A. Gregorauskaitė teatre sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų, tarp jų ryškiausi – Ania (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, 1960), Veročka (I. Turgenevo „Mėnuo kaime“, 1962 m., 2004), Ketė („Meisteris ir sūnūs“ pagal P. Cvirką, 1965), Tatjana Ivanovna („Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“ pagal F. Dostojevskį, 1971), Magdalena Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“, 1975), Ponia Hasenroiter (G. Hauptmanno „Žiurkės“, 1988), Megė (S. Shepardo „Proto melas“, 1994), Moteris (B.‑M. Koltèso „Roberto Zucco“, 1998), Dryžienė („Paskendusi vasara“ pagal M. Katiliškį, 2001), Šefo motina (L. Barfusso „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“, 2007), Šventmarė („Šventmarė“ pagal S. Kymantaitę‑Čiurlionienę, 2013). A. Gregorauskaitė sukūrė nemažai charakterinių epizodinių vaidmenų Algimanto Puipos, Šarūno Barto, Almanto Grikevičiaus filmuose, radijuje ir televizijoje vaidino nuo 1946 metų, sukūrė apie du šimtus vaidmenų.
Naujausi komentarai