Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2021 m. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas.

Laureatus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Albinas Keleris ir Eleonora Koriznaitė.

2021 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Angelė Jakavonytė

„Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, tarybos pirmininkė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertų komisijos ir kitų šalies laisvę stiprinančių organizacijų narė, memorialo Lietuvos partizanams Kryžkalnyje iniciatorė, Merkinės tremties ir genocido muziejaus talkininkė, tvirtai tęsianti savo tėvo Juozo Jakavonio-Tigro priesakus. Nenuilstanti Laisvės kovotojų atminimo saugotoja.“

Vytautas Kolesnikovas

„Aktyvus alytiškis menininkas, buvęs Persitvarkymo Sąjūdžio Alytaus miesto ir rajono tarybos pirmininkas, Sąjūdžio seimo ir Sąjūdžio politinės komisijos narys, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Visą gyvenimą paskyręs ne tik pilietinei veiklai, bet ir meno edukacijai: vaikus moko tapybos ir keramikos pagrindų, kūrybine saviraiška skatina užsiimti senelių namų gyventojus. Darniai derina meninę kūrybą ir aktyvų pilietiškumą gyvenime.“

Danguolė Žiūkienė

„Nepailstanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Biržų krašto pirmininkė, renginiais telkianti jaunimą istorinės atminties saugojimui, paminklais įamžinanti Biržų krašto partizanų atmintį, biržiečių vertinama už pilietiškumą, bendruomeniškumą ir jaunųjų Šaulių ugdymą, apdovanota „Metų Šviesuolio“ ir „Biržų garbės“ titulais. Gyvenimą pašventusi pokario kovų ir tremčių istorinės atminties saugojimui.“

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

„Ilgametė Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narė, Sausio 13-osios Brolijos Garbės pirmininkė, nuo pat Atgimimo pradžios besirūpinanti savo tėvo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo išsaugojimu: dešimties knygų autorė, septyniolikos dokumentinių filmų bendraautorė, jaunimą vedanti Laisvės kovų atminties keliais, Lietuvos laisvės kovas pristatanti užsienyje. Lietuvos dukra, kuriai gyvenimo pasirinkimą nulėmė tėvų palikimas.“

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Aldona Širvinskienė

„Medikė, literatė, leidėja, kultūros renginių organizatorė, filantropė. Įsteigusi savo sūnaus Karolio Širvinsko vardo premiją ir labdaros bei paramos fondą „Baltasis balandis“ jauniesiems literatams remti, ji skatina jaunimą literatūrinei kūrybai ne tik Anykščių krašte, bet ir visoje šalyje. Būdama Lietuvai pagražinti draugijos nare aktyviai rūpinasi jos įkūrėjo kraštiečio Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos populiarinimu. Kūrybinių deimančiukų jaunuose žmonėse ieškotoja.“

Vilius Gužauskis

„Literatūrologas, leidyklos „Homo liber“ įkūrėjas, tikintis knygos išliekamąja verte, tad leidžia lietuvių autorių mažo tiražo pelno neuždirbančias knygas. Nekomerciniais tiražais dosniai dalijasi su mokymo įstaigomis, bibliotekomis, klubais, yra įvairių renginių globėjas ir mecenatas. Kaip ir Bitė dosniai neša šviesą ir kultūrą žmonėms.“

Jolita Donėlienė

„Gerumo darbais garsėjanti Šiaulių krašto visuomenininkė, savanoriškai organizuojanti Gerumo akcijas, kurių metu kasmet pradžiugina kelias dešimtis daugiavaikėse šeimose gyvenančių vaikų, stokojančias šeimas aprūpina baldais, buitine technika, indais, drabužiais, maistu. Pati suranda rėmėjus, pati surenka labdarą, pati siuva lėles ir dovanoja vaikams. O kur dar surinkta kraštotyrinė medžiaga apie Šiaulių krašto šviesuolius! Jautri ir dosni stokojantiesiems.“

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

„Režisierė, poetė, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi Punsko–Seinų–Suvalkų krašto visuomenės ir kultūros veikėja, telkianti Lenkijos lietuvius meninei, teatrinei veiklai. Jolanta Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Lenkijos lietuvių draugijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos aktyvi narė. Daug dėjusi pastangų, kad Suvalkuose atsirastų lietuviškas vaikų darželis. Šiuo metu jam ir vadovauja. Gaivina Lietuvybę Suvalkų krašte ir šiai veiklai telkia jaunimą.

Už  savanorystės  kultūros sklaidą Lietuvoje:

Jonas Dragūnas

„Lietuvos skautijos savanoris, „Skautų slėnio“ vadovas, jūrų skautų vadovas, savo veiklą paskyręs jaunimo pilietiškumo ugdymui, lyderystės skatinimui. Kasmet rengia tarptautines savanorių stovyklas, paruošia ir į savanorių stovyklas užsienyje išsiunčia po kelis savanorius iš Lietuvos, Europos Solidarumo korpuso tarptautinių savanorystės programų koordinatorius, kartu su žmona Živile įkūręs „Darnos klubą“ jaunoms šeimoms. Skautijos idealus įkūnija kasdieniais darbais.“

Gabrielius Liaudanskas

„Aktyvus savanoriškos Šaulių sąjungos narys, geriau žinomas Svaro vardu, patriotinei ir pilietinei veiklai įkvepiantis Lietuvos jaunimą, gerai suprantantis, kad ginti reikia ne tik silpnesnį, bet ir valstybę – nuolat, kasdien. Jis beveik metus savanoriavo pirminiuose postuose kovos su pandemija metu, organizavo apsauginių veido kaukių paramą šauliams, padėjo įvairioms institucijoms, budėjo ligoninėse. Bendradarbiavimo ir pagalbos artimui principais gyvena kasdien.“

Genovaitė Kačiuškienė

„Profesorė, habilituota mokslų daktarė greta rimtos lingvistinės veiklos visada derinanti visuomeninius įsipareigojimus: Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė, Šiaulių UNESCO ir „Rotary“ klubų, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Pasvalio kraštiečių bendrijos, Žiemgalos draugijos narė, Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto steigimo iniciatorė – visiems Genovaitė dosniai dalina neišsenkančią energiją, idėjas, iniciatyvas. Gausybė jos sumanymų įgyvendinami, dėl jų organizacijos atsinaujina, atsijaunina, tampa labiau visuomenei atviros ir matomos. Mokslininkė, savanoriškai į visuomeninę veiklą įsitraukianti ir įtraukianti kitus.“

Luka Sinevičienė

„Istorikė, visuomenininkė, daugybės pilietinių iniciatyvų sumanytoja ir vykdytoja. Jeigu teko girdėti pilietines iniciatyvas „Praeities stiprybė – dabarčiai“, „Aš už Lietuvą“, „Keliauk ir pažink. Atkurtai Lietuvai 100“, „Valstybė esu aš“, „Einantis Baltijos kelias“, „Išsitrauk pilietiškumo batus“ – visų jų autorė ar bendraautorė Luka. Ji ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, ir Nacionalinės jaunimo reikalų tarybos narė, ir LRT laidos „Vardan tos“ autorė ir vedėja. Lukos veikla – įrodymas, kad jaunoji karta tarnauja Lietuvai. Ji įkūnija Lietuvos jaunimo pilietiškumą ir savanorystę.“

Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Leopoldas Rozga

„Akmenės rajono garbės pilietis – žurnalistas, redaktorius, publicistas, kraštotyrininkas, Simono Daukanto memorialinio muziejaus Papilėje ir Akmenės krašto muziejaus įkūrėjas, knygų apie Akmenės kraštą autorius ir sudarytojas, vaizdo filmų scenarijų kūrėjas, internetinio Akmenės krašto enciklopedinio žodyno sumanytojas ir daugelio straipsnių autorius. Visą gyvenimą po kruopelytę rinkęs žinias apie krašto šviesuolius, išnykusius kaimus, dvarus, Nepriklausomybės kovų dalyvius, latvių diasporą Akmenės rajone. Akmenės krašto šviesusis metraštininkas.“

Antanas Žilinskas

„Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojas, straipsnių ir televizijos laidų autorius, muziejininkas, daug dėmesio skyręs Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos memorialinių muziejų atnaujinimui. Bendradarbiaudamas su Ralfu Salindžeriu, iš nebūties prikėlė Vilkaviškio žydų istoriją. Parengė ir išleido knygą „Dingusios tautos pėdsakais“, kurios vertimas į anglų kalbą pasiekė tolimiausius žemės kampelius. Jo surinkta medžiaga tapo pagrindu apdovanojant tris žydų gelbėtojus „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“. Jis prikelia dingusią istoriją gyvenimui.“

Adomas Butrimas

„Profesorius, ne tik mokslininkas, Kultūros ir Mokslo tarybų ekspertas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, bet ir didis žemaitis, įkūręs Žemaičių akademiją ir jai iki šiol vadovaujantis, sudaręs daugybę knygų apie Žemaitijos miestus ir miestelius, leidinio „Žemaičių praeitis“ įkūrėjas, Žemaitijos piliakalnių ir senųjų gyvenviečių tyrinėtojas, padėjęs įrengti modernias Mažeikių krašto, Telšių „Alkos“ ir Palangos gintaro muziejų ekspozicijas. Baltų meną pasauliui pristatantis, bet nuo gimtosios Žemaitijos taip ir nenutolęs.“

Zita Buržaitė-Vėžienė

„Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, Žiemgalos krašto metraštininkė, kruopščiai surinkusi Pakruojo krašto tremtinių ir rezistencijos kovotojų atsiminimus, išleidusi per 20 knygų. Pati medžiagą savo knygoms po kruopelytę renka, pati jas maketuoja, pati rūpinasi jų išleidimu, o išleistas knygas dosniai dovanoja mokykloms, bibliotekoms. Įamžina žodiniu paminklu Pakruojo krašto istorinę atmintį.“