Artėjant Lietuvos ir Japonijos labdaros koncertams kalbėjomės su jų meno vadovu, Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos (JALFA) sekretoriumi Hisayauki Sakamizu.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado Lietuva ir lietuviai?

– Per Chiune Sugiharą (japonų diplomatas, Antrojo pasaulinio karo metais dirbęs Kaune ir išgelbėjęs tūkstančius žydų – red. past.). Apie jį sužinojau savo draugų, Wasedos universiteto absolventų, dėka. Jie suformavo Ch.Sugiharos studijų grupę, užmezgė ryšius su Sugiharos šeima Japonijoje, buvo išleista keletas knygų, susijusių su Chune's istorija.

– Kas jums labiausiai patinka ir / ar nepatinka mūsų šalyje?

– Sunkus klausimas. Jaučiu, kad esate kelyje į savo sociopolitinės sistemos modernizavimą ir atsiskyrimą nuo istoriškai susiklosčiusio Rusijos gyvenimo būdo. Kol kas neturiu blogos patirties – bendraujant su draugais lietuviais man nekyla jokių sunkumų. Tačiau kartais jaučiu, kad jūs galėtumėte būti aktyvesni ar net agresyvesni siekdami savo tikslų. Atrodo, kad esate labai atsargūs ir kuklūs žmonės, kurie renkasi verčiau patylėti, nei išsakyti skirtingas mintis ar nuomones.

– Kaip įsitraukėte į Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos veiklą?

– Į asociacijos veiklą buvau įtrauktas 2000-aisiais, kai ji persitvarkė, o aš galvojau apie pasitraukimą iš aktyvaus verslo ir išėjimą į pensiją. Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijai tuo metu vadovavo Seiichi Mizuno iš garsiosios kompanijos "Groupe Saison". Aš buvau paskirtas asociacijos tarybos nariu. Tuo metu ėjau generalinio direktoriaus pareigas "Jaguar Tokyo" kompanijoje ir turėjau verslo ryšių su šeima, pristačiusia M.K.Čiurlionį Japonijai Saison meno muziejuje Tokijuje 1992 m. bei finansavusia pirmosios operos apie Chiune Sugiharą pastatymą. Ją parašė Seiji Tsutsumi (kūrybinis slapyvardis Takashi Tsujii), o šios operos premjera Japonijoje įvyko 2006 m. vasarį. Visa tai buvo mano šviesios atminimo draugo Seiji iniciatyvos. Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos nariai yra labai aktyvūs panaudodami savo profesionalumą ir didindami draugiškus ryšius tam tikroje, savo interesų srityje. Mano sritis – kultūra. Kadangi daug metų mano hobis buvo dainavimas choruose ir dirigavimas jiems, dabar aktyviai dirbu, kad suartinčiau Japonijos ir Lietuvos chorus ir padėčiau gimti ilgalaikei draugystei bei ryšiams tarp abiejų šalių dainininkų. Beje, mes esame tie žmonės, kurie 2001 m. pasodino 200 sakurų Ch.Sugiharos parke Vilniuje.

– Kaune vyksiančių koncertų metu surinktos aukos bus skirtos ne tik nuo cunamio nukentėjusiems Japonijos žmonėms, bet ir labdaros ir paramos fondui "Rugutė". Kaip prasidėjo ši graži ilgametė tradicija padėti onkologinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams?

– Tai įvyko po mūsų asociacijos reorganizacijos. Tuometė Lietuvos ambasados Japonijoje darbuotoja Lina Žukauskaitė pakvietė ir pristatė Lietuvos vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, situaciją. Būtent L.Žukauskaitės inciatyva nuo to laiko ir pradėjome remti "Rugutės" fondą – mūsų draugystė tęsiasi jau daugiau kaip dešimt metų. Beje, Ch.Sugiharos trečiasis sūnus Haruki, gimęs Kaune, mirė nuo vėžio būdamas septynerių po to, kai šeima grįžo iš Europos į Japoniją.

– Lapkričio 3–4 d. Kaune rengiami koncertai – jau ne pirmieji jūsų organizuojami labdaros renginiai Lietuvoje. Kuo ypatingi šie koncertai?

– Mes jau esame priėmę daugybę Lietuvos chorų Japonijoje ir padėjome išsiųsti daug japonų chorų į Lietuvą. Kiek leidžia situacija, koncertus organizuojame labdaros principu su tam tikru tikslu – tiems, kuriems reikalinga pagalba. Tradiciškai šie kultūriniai renginiai vykdavo Vilniuje – Nacionaliniame dramos teatre arba Vilniaus universitete. Prieš dvejus metus ten vyko operos apie Ch.Sugiharą "Sempo Sugihara. Vilties sakuros" pasaulinė premjera ir lėšos buvo skirtos labdaros ir paramos fondui "Rugutė". Pernai labdaros koncerte "Rugutei" dalyvavo du japonų ir trys lietuvių chorai. Šįmet pirmąsyk surengti "Rugutei" skirto labdaros koncerto atvykstame į Kauną. Labai jaudinamės, nes Kaunas tikrai yra Lietuvos kultūros centras, be to, būtent čia karo metais veikė Ch.Sugiharos vadovaujamas Japonijos konsulatas.

Kiek leidžia situacija, koncertus organizuojame labdaros principu su tam tikru tikslu – tiems, kuriems reikalinga pagalba.

– Koncerte dalyvaus puikiai kauniečiams pažįstami kolektyvai – vaikų ir jaunimo choras "Varpelis", "Cantate Domino" ir Vytauto Didžiojo universiteto mišrūs chorai. Gal galite trumpai pristatyti iš Japonijos atvyksiančius moterų ansamblius, kurių pasirodymą taip pat matysime lapkričio 4-ąją?

– Ansamblis "Coro Fantasia" – devynios dainininkės, vargonininkas ir dirigentas. Šis moterų kolektyvas yra labai garsus Japonijoje. Jis atliks japoniškus Katalikų bažnyčios himnus, sukurtus kompozitoriaus Saburo Takada, taip pat – keletą jūsų liaudiškų dainų lietuvių kalba. Kitas kolektyvas – "Iwaki Memorial Ladies Ensemble" iš Ivaki miesto, kuris smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo ir cunamio prieš šešerius metus ir vis dar bando atsigauti po katastrofos. Dėvėdami japonų tautinius drabužius, dešimt dainininkių, pianistas ir dirigentas savo pasirodymu padėkos Lietuvos žmonėms už suteiktą paramą.

Tradicinio ir modernaus šokio koncertas.

Kur: Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71).

Kada: Lapkričio 3 d. (penktadienį) 18 val.

Japonijos ir Lietuvos chorų koncertas.

Kur: Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71).

Kada: Lapkričio 4 d. (šeštadienį) 16 val.

Įėjimas į abu koncertus nemokamas.