Meno galerijoje "Kauno vartai" veikia tarptautinė juvelyrikos paroda "Akis Telšiai 2015". Parodoje dalyvauja profesionalūs juvelyrikos meistrai iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos ir Lietuvos.

Pastarųjų šiuolaikinės juvelyrikos ir kitų taikomųjų menų parodų kontekste ši ekspozicija išsiskiria tematikos bei motyvų įvairove, čia demonstruojami skirtingomis technologijomis iš tradicinių bei eksperimentinių medžiagų sukurti darbai. Kūrinių kolekcija buvo sudaryta Telšiuose vykusiame simpoziume, kuriame dalyvavo ir menininkai iš užsienio: Mona Wallstrom (Švedija), Kelly McCallum (Jungtinė Karalystė), Philipas Sajetas (Nyderlandai), Giedyminas Jablonskis, Andrzejus Bossas, Olga Podfilipska-Krysinska, Michalina Owczarek, Olga Stawarska (Lenkija). Užsienio autoriai dalį savo darbų sukūrė Lietuvoje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, tad jų darbuose atsirado ir Telšių miesto istorinio ir sociokultūrinio konteksto motyvai.

Lietuvai atstovauja parodos kuratorė Laima Kėrienė, Beata Zdramytė, Mindaugas ir Asta Šimkevičiai, Albertas Gedvilas, Solveiga ir Alfredas Krivičiai bei jaunieji menininkai – Telšių fakulteto absolventai: Benas Staškauskas, Violeta Adomaitytė, Dovilė Kondrašovaitė, Justina Zymonaitė, Justina Bukantaitė, Tautvydas Vidugiris, Viktorija Venckutė.

Svečių kūrinių gausoje išsiskiria M.Wallstrom kaklo papuošalas "Telšių medis", sukurtas savaip interpretuojant Biržuvėnų dvaro parke pamatyto medinio kryžiaus motyvą. Kūrinyje jungiamas medis ir geležis, turintys gilią tradiciją lietuvių kryždirbystėje. Savo skandinavišku jautrumu simbolių ir įvaizdžių kalba ji perteikia mūsų lietuvišką dvasią.

Žinomas Lenkijos menininkas G.Jablonskis neliko abejingas Telšių miesto istorijai – Antrojo pasaulinio karo metais Rainiuose buvo nužudyta apie 500 mergaičių, dauguma jų buvo žydų gimnazijos mokinės. Menininkas sukūrė ir parodoje pristatė darbą "Lopšinė penkiems šimtams mergaičių": panaudojęs tekstilės skiautelę, rasto vaikiško auskaro dalelę, sintetines medžiagas ir žemės žiupsnelį iš tragedijos vietos, jis sukūrė varpelį su kraujo lašo ir gėlės simboliais kaip pro memoria žuvusiosioms.

Interviu "Santakai" prof. L.Kėrienė išskyrė projekto dvigubą naudą kūrėjams: sava patirtimi dalijosi ne tik skirtingoms šalims, bet ir skirtingoms kartoms atstovaujantys menininkai. Pati projekto kuratorė parodoje pristato dvi kompozicijas "Go" ir "So", kuriose apvalios žiedo formos išauga į jas įrėminančias geometrinies figūras, taip sukurdamos erdvines monogramas-žodžius. Šiuose darbuose svarbios judesio, jausmo, perėjimo, kaitos, reikšmės. 2007 m. Japonijoje šie žiedai buvo apdovanoti žiuri prizu.

– Parodoje įdomi ir išskirtinė dalyvių ir pristatomų kūrinių įvairovė. Joje dalyvauja menininkai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos. Gal galėtumėte daugiau pakomentuoti, kokias tematikos ir šiuolaikinės juvelyrikos tendencijas išskirtumėte šioje parodoje?

– Šiuolaikinėje juvelyrikoje, kaip ir visoje vizualiojoje kūryboje, temos bei raiškos priemonės įvairios. Parodoje yra kūrinių istorijos, ekologijos, asmens tapatumo, socialinėmis temomis. Ir tai papuošalai bei juvelyriniai objektai. Dalį kūrinių autoriai atsivežė, kita kolekcijos dalis sukurta simpoziume vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse tema "Akis: vaizdo ir minties determinantas". Autorius įkvėpė įvairūs inspiracijų šaltiniai.

Su naujomis sintetinėmis medžiagomis dirbo Benas Staškauskas ir pakvietė kitus simpoziumo dalyvius pabandyti. Jaunasis dailininkas jungė natūralias uolienas su epoksidinėmis dervomis, poliesteriu, kurie leidžia menininkui kurti ekspresyvias papuošalų formas ir faktūras. Jo technologiją išbandė ir panaudojo Kelly Mccallum, kuri sukūrė naują sagių ciklą su vabzdžių kompozicijomis plėtodama savo temą "Vabzdžiai, bjaurumas ir grožis". Philipas Sajetas "Akies" temą interpretavo žaisdamas anglų kalbos fonetika, jis sukūrė žiedą-indą "Eye don"t drink alcohol". Albertas Gedvilas sagę ir objektą "21 akis" dedikavo azartinių lošimų aukoms. Šie du menininkai kūrė naudodami tradicinės sidabrakalystės technologijas.

Įdomi ekspozicijos dalis – Lodzės dailės akademijos profesoriaus Andrzejaus Bosso ir jo vadovaujamos Bižuterijos katedros atstovių Olgos Podfilipskos-Krysinskos, Michalinos Owczarek, Olgos Srtawarskos papuošalai. Mokykla akcentuoja formos prioritetą mene. Kurdami papuošalus jie modeliuoja geometrines ir gamtos formas, žaidžia su įvairių medžiagų fizinėmis savybėmis, šviesa, faktūromis, ieško naujų papuošalo funkcijų. Tęsdama modernizmo tradiciją ši juvelyrikos mokykla į kūrybos procesą integruoja ir naująsias technologijas.

Projekte sukaupta turtinga šiuolaikinės juvelyrikos kolekcija. Profesionalūs, turintys didelę patirtį, ir jaunieji, tik pradedantys kūrybos kelią, menininkai per papuošalus ir juvelyrikos objektus atskleidė žmogaus pasaulėjautos įvairovę. Čia juvelyrikos kūrinio esmė nesiejama su medžiagos brangumu. Idėjai išreikšti naudojamos ir tradicinei auksakalystei, sidabrakalystei būdingos tauriosios medžiagos, ir įvairiausios kasdienėje aplinkoje esančios medžiagos: medis, duona, žemės, stiklas, asfaltas, vabzdžiai, tekstilė, akrilas, epoksidinės dervos, polimerai.

– Ar užsimezgė dialogas tarp kūrėjų, ko vieni iš kitų pasimokė, kokia patirtimi pasidalijo kūrybinio proceso metu?

– Taip, dialogas užsimezgė. Jis tęsiasi ir toliau, kartu per parodas menininkai palaiko ryšį, galvojame apie projekto tęstinumą. Kviesdami autorius į VDA Telšių fakultetą iš Švedijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos bei mūsų lietuvių juvelyrikos kūrėjus, norėjome supažindinti su šiuolaikinės pasaulio juvelyrikos inovacijomis Telšių Metalo meno ir juvelyrikos mokyklą, užmegzti platesnius tarptautinius ryšius, pristatyti profesionalųjį juvelyrikos meną visuomenei. Kita vertus, užsienio menininkus norėjome supažindinti su lietuvių kūryba. Taip ir įvyko. Jaunieji mūsų autoriai – Telšių fakulteto absolventai – matydami vyresniosios kartos ir skirtingų šalių autorių darbus, dalyvaudami konferencijose, pokalbiuose, betarpiškai sėmėsi patirties ir drąsos tikėti savo kūryba, mokėsi būti sąžiningi sau, t. y. neišduoti savo pašaukimo. Tai jauniesiems ypač aktualu eksperimentuojant, ieškant savasties, kai nauja ir nepatikrinta kelia abejonių. Iš tiesų jauniems menininkams yra nelengva atpažinti ir išsaugoti savo vertybes, nepasiduoti vartotojiškos kultūros spaudimui. Studentija, jauni kūrėjai dažnai patys generuoja naujoves, tačiau vyresnieji, turėdami patirties, gali brandžiau ir kritiškiau atpažinti, kas iš tiesų yra vertinga. Jų pastebėjimai ir palaikymas buvo labai vertingi jaunesniems dalyviams.

Kai kurie svečiai buvo pirmą kartą Lietuvoje. Ekskursijose po Telšių miestą ir apylinkes, muziejuose jie susipažino su mūsų kultūra, istorija ir neliko abejingi – sukūrė kelis darbus, dedikuotus tam, ką išgirdo ir pamatė. Žinią apie Lietuvą jie parsivežė į savo šalis, skleidžia savo aplinkoje.

Na, o didžiausia bendrystė, dialogas užsimezgė kuriant: būdami skirtingi, esame įdomūs vieni kitiems. Mąstome ir kuriame skirtingai, ir būdami profesionalai, nedaug ko turime mokyti vienas kitą – technologijos yra nesunkiai išmokstamos, o meno kūriniai gimsta dirbant individualiai. Didžiausią džiaugsmą atneša pasidalijimas tuo, kas kiekvienam rūpi, ką kiekvienas branginame ir siekiame perteikti juvelyrikos kalba. Kad ir kokie novatoriai būtume, esminės vertybės – grožis, tiesa ir gėris – išlieka mūsų kūrybos šerdimi, tik išraiškos formos žengia kartu su pasauliu.

– Kaune pristatoma paroda sutelkė tikrai gausų būrį įdomių menininkų. Kiek, jūsų manymu, yra svarbus lietuvių ir užsienio juvelyrų bendradarbiavimas?

– Esu rengusi ir studentų, ir dailininkų simpoziumų Lietuvoje, tačiau tokio formato tarptautinį projektą vykdau pirmą kartą. Vienas iš akademinės sistemos prioritetų yra tarptautiškumas, ir ši tendencija klostosi neatsitiktinai. Globalėjančiame pasaulyje daugelis dalykų vyksta virtualioje erdvėje: pažinimas, idėjų sklaida, ryšių raida. Tačiau betarpiškas žmonių susitikimas išlieka labai svarbus.

Menininkams taip pat aktualu rasti bendraminčių, su kuriais galima būtų ne tik dalytis techninėmis ar faktinėmis žiniomis, bet pažinti vienas kitą dvasine prasme, kūrybinėse dirbtuvėse matyti vienas kito darbo procesą, pasidalyti tuo, ko nei nufotografuosi, nei aprašysi. Žmonių susitikimas, bendrystė teikia džiaugsmą, panašumų atradimas įkvepia ir sustiprina tikėjimą ir savimi, ir kitais, o skirtumai atveria kelią kitam, kitokiam žmogui priimti ir nuostabai. Manau, kad tai labai praturtina mūsų gyvenimą. O Lietuva yra labai maža šalis. Juvelyrų menininkų – vienetai. Čia daugelis vienas kitą žinome. Pasaulio juvelyrikos meno naujienas daugiausia sužinome iš skaitmeninės sklaidos. Užsidarius savo dirbtuvėje, savo pažįstamų rate, kyla grėsmė paviršutiniškai plagijuoti, o ne reikšti autentiškas idėjas. Išeiti pasivaikščioti ir įkvėpti gaivaus oro visada gera. O susitikti ir "pasivaikščioti" kūrybine prasme su skirtingų kartų ir skirtingų šalių kolegomis, turinčiais skirtingas patirtis, yra tikrai įdomu.

– Dėstote VDA Telšių fakultete, esate daugelio tarptautinių parodų kuratorė, pati kuriate papuošalus. Kaip spėjate, kuri veiklos sritis jums svarbiausia, prasmingiausia?

Visko nespėju. Dirbu periodais arba paraleliai. Kai įtraukia akademinis darbas ir parodų veikla, visą kūrybiškumą investuoju į kitus. Kai pavyksta sustoti ir rasti laiko sau, tada gyvenu savo gyvenimą. Vidiniai dalykai man yra svarbiausi. Kaip šaltinis. Be jų neturėčiau ką pasakyti žmonėms, kurdama nežinočiau, neatrasčiau, ką ir kaip išreikšti. Kokią prasmę turi darbai, sukurti iš uždaro, kieto egoizmo? Man regis, dalytis patirtu gėriu, nuostaba, pažinta tikrove, tiesos įžvalgomis yra meno esmė, ir ne tik meno. Būdų tai išreikšti yra įvairių. Darau tai, ką tuo metu savo aplinkoje matau svarbiausia, ką galiu padaryti. O Lietuvoje dabar tikrai yra ką veikti! Bet dirbtuvės ilgiuosi.

Kas? Paroda "Akis Telšiai 2015".

Kur? Galerijoje "Kauno vartai".

Kada? Veikia iki lapkričio 28 d.