Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip gimė pirmasis lietuviškas muzikos klipas?

Dabar muzikos klipai nėra naujovė ir žiūrovus galima nustebinti nebent sudėtingais ir netikėtais techniniais sprendimais, tačiau kaip visa tai atrodė prieš kelias dešimtis metų? Kaip anuomet gimdavo ryškiausi muzikos šlageriai? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ nuskambėjo prisiminimai iš pirmųjų atlikėjų ir režisierių lūpų.

Stop kadras

Prieš kelias dešimtis metų muzikos klipai buvo svarbiausia atlikėjo vizitinė kortelė. Juos kūrę Lietuvos televizijos režisieriai turėjo gerai pasukti galvas, kaip išnaudoti ribotas technines galimybes, o atlikėjai – viską padaryti tik vienu ar dviem bandymais. Taip gimė ir pirmasis klipas, skirtas dainai „Senieji Vilniaus stogai“. Šiame klipe nusifilmavęs atlikėjas Jonas Mašanauskas prisimena, kad klipui nufilmuoti buvo skirti vos keli bandymai.

„1964-ųjų birželio 25-ąją mus įsodino į seną „Pobeda“ modelio automobilį, kuris buvo skirtas vežioti dekoracijoms. Taip mes važinėjome po Vilnių. Buvome jauni ir drąsūs vyrai, baisu mums nebuvo. Dabar viską galima filmuoti kad ir dešimt kartų, yra visos galimybės sumontuoti taip, kaip norisi, o tais laikais kiekvieną metrą juostos saugojo. Būdavo tik vienas, daugiausia du dubliai. Keturių minučių klipui gaudavome kilometrą ar pusę kilometro juostos“, – sako J. Mašanauskas.

Pirmieji filmavimai palyginti su dabartiniais, pasak klipus kūrusių profesionalų, buvo labai primityvūs. Tačiau jau tada ir atlikėjai, ir režisieriai siekdavo aukščiausių rezultatų.

Lietuvos televizijos muzikos redakcijoje gimė ne tik pirmieji klipai, bet ir „Dainų dainelė“, laidos „Estrados orbitoje“ ar „Muzikinis viešbutis“. Režisierė Jūratė Jankienė prisimena momentą, kai Lietuva sulaukė pasiūlymo dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse.

„Muzikinis viešbutis“ atsirado mums bendradarbiaujant su Vilija Grigonyte. Ji atėjo pas mus į redakciją, nebenorėjo toliau dainuoti ir tęsti solo karjeros. Vieną vasarą mums dirbant atėjo į televiziją faksas, kad Europa kviečia mus dalyvauti „Eurovizijos“ festivalyje. Tada su Vilija pradėjome galvoti, ką reikia daryti ir kaip pasirengti. Viską reikėjo daryti labai greitai ir nusiųsti žmogų. Ką Vilija galėjo padaryti? Ji turėjo artimą žmogų Ovidijų Vyšniauską, kuris tuo metu buvo jos vyras. Jis parašė dainą ir išvažiavo. Na, buvome paskutiniai, tačiau dalyvavome pirmą kartą“, – sako J. Jankienė.

Vis dėlto pašnekovai pripažįsta, kad nepaisant visų kildavusių sunkumų, pamačius galutinį rezultatą visos pastangos atsipirkdavo. Muzika, sako jie, gelbėjo ir gelbsti visais gyvenimo atvejais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų