Šiąnakt, kaip ir dauguma Europos šalių, švęsime Rasas ir Jonines. Ant galvų dėdami iš devynių žolynų pintus vainikus, Jonams ir Janinoms linkėsime laimės, sutemus ieškosime paparčio žiedo, plukdysime gėlių vainikus ir vakarosime prie laužo. Ar viską darome teisingai? Ar labai nutolome nuo senųjų tradicijų? Apie tai pasakoja etnologė Gražina Kadžytė.

Ar mes dar mokame švęsti Jonines?

Žinoma, mokame, bet nedarome. Į rankas paimame bokalą alaus, pažiūrime koncertą – tuo Joninės ir baigiasi. Šventės priklauso ne nuo laiko, o nuo žmonių. Mes pasenome, o jaunimui tai nėra aktualu – daro tai, kas jiems įdomu. Tie, kurie moka ir supranta, pasidaro sau šventę: buria, pina iš gėlių vainikus, šokinėja per laužą. Ką daryti vyresniems? Joninės nėra vedusių ar senolių šventė. Savo jie atšoko, tačiau Jonus ir Janinas gali pasveikinti savaip.

Rasos ir Joninės. Kuo skiriasi šios dvi šventės?

Yra Rasų vakaras ir Joninių diena. Rasos, kitaip dar vadinamos Kupolės, – ilgiausių vasaros dienų ir trumpiausių naktų šventė. Joninės, kurias švenčiame birželio 24-ąją, – vardinės. Tiesa, pagal mūsų tradicijas, varduvininkus sveikiname iš vakaro, t. y. – per Rasas. Taip elgėsi ir Aukštaitijos jaunimas. Prie durų vainikus prikalę 23-iosios vakarą, kitą dieną laukdavo padėkos. Beje, Joninės švenčiamos visose šalyse, kur yra senovės indoeuropiečių palikuonių. Vis dėlto geriausiai šią šventę žino baltai, skandinavai ir slavai, su senolių išmintimi ilgiausiai išlaikę ryšį.

Šokame per laužo ugnį, plukdome vainikėlius, ieškome paparčio žiedo – ar šiuos ritualus atliekame teisingai?

Jei į vandenį vainiką leidžia netekėjusi mergina, o per laužo liepsną šoką nevedęs jaunuolis – teisingai, jei tai daro senolis ar santuokos įžadais sukaustyta moteris – ne. Kai per laužą šoka vienas vaikinas, jis parodo savo fizinę ir protinę brandą. Jeigu jis tai daro kartu su mergina, vadinasi, tarp jų gimė pasitikėjimas, žadantis bendrą ateitį. Vainikai? Paleisdami juos į vandenį jauni žmonės žiūri, ar susiras sau porą. Susilietus vainikams – ar antrosios pusės reikės ieškoti toli.

Kadaise paparčio žiedas simbolizavo vedybinę laimę ir išmintį. Vėliau jo prasmė kito priklausomai nuo vertybių, kuriomis vadovaujasi žmonės. Dabar paparčio žiedo ieškojimas tapatinamas su turtais, nors senieji tekstai sako, kad tada ieškota išminties.

Ar yra Joninių valgių?

Šventas Jonas – pieno ponas. Joninės – sūrių metas. Žinoma, ne olandiškų, o šviežios, geros, riebios varškės. Puiku, jei šalia turėsite giros, raugintos sulos, lengvo alaus ar skanios žolelių arbatos.

Įdomiausi burtai?

Populiariausi tie, kurie susiję su vedybomis ir poravimusi. Tarkim, Joninių naktį nepratarus nė žodžio surinktą devynių žolynų puokštę reikia dėti po pagalve, kad susapnuotum savo išrinktąjį ar išrinktąją.

Kaip teisingai pasveikinti Jonus ir Janinas?

Kaip ir kitus varduvininkus. Prie durų galite prikalti žalumynų arba jais apipinti kėdę, ant kurios sodinsite varduvininką. Janinai vainiką galite uždėti ant galvos, Jonui – ant kaklo.