Kalviai kalė geležį ir laimę

Teatro aikštėje savaitgalį šurmuliavęs 2-asis tarptautinis kalvystės pleneras „Keturi vėjai“ tryško azartu ir kūrybiškumu

Dvi praėjusio savaitgalio dienas uostamiesčio širdyje – Teatro aikštėje liepsnojo ugnis ir po kalvystės meistrų kūjais raitėsi iki raudonumo įkaitinta geležis. Neįprastais tokiai vietai vaizdais smalsuolių žvilgsnius traukė Lietuvos kalvių sąjungos asociacijos Klaipėdoje surengtas 2-asis tarptautinis kalvystės pleneras „Keturi vėjai – 2008“.

Augino „Gyvo metalo“ medį

Dar penktadienį iš pat ryto plenero dalyviai rinkosi „Lino kalvėje“ Klemiškės kaime Klaipėdos rajone, o dieną jau Klaipėdoje, Dramos teatro pašonėje, montavo atviras dirbtuves – susivežė žaizdrus, kurą ir geležį, pastatė dumples, kitus įrankius, atbogino net didžiulį mechaninį kūjį.

Šeštadienį kalviai atidarė savo darbų parodą Kalvystės muziejuje ir dalyvavo ten pat surengtoje konferencijoje-seminare „Kalvystės vieta šiuolaikinėje architektūroje“.

Vidurdienį Teatro aikštėje prasidėjo konkursinis parodomasis kalimas tema „Gyvas metalas“. Prie žaizdrų pasikeisdami po pusantros valandos kalviai kalė kompozicijos „Gyvas metalas“ segmentus. Sekmadienį jie visi buvo pritvirtinti prie maždaug trijų metrų aukščio medinės konstrukcijos. Prieš tai greta esančioje scenoje konkurso dalyviai demonstravo nukaldintus segmentus, o vertinimo komisija tarėsi ir rinko tris geriausius. Išbandyti kalvystės įrankius prie žaizdrų galėjo ir miestelėnai – plenero dalyviai visiems norintiems surengė dvi atviras kalvystės pamokas. Kiti galėjo klausytis „Ventukų“ kapelos koncerto ir stebėti kalviškas varžybos „Cito. Altus. Fortis!“ („Greitai. Aukštai. Stipriai!“).

Sekmadienį kalviai sumontavo „Gyvojo metalo“ kompoziciją, buvo paskelbti ir apdovanoti konkursinio kalimo pirmos, antros ir trečios vietų laimėtojai.

Pleneras baigėsi simbolišku kalvių atsisveikinimu su Teatro aikšte – kalvystės simbolių iškilmingu sumetimu į Anikės fontaną, – kad renginys į Klaipėdą sugrįžtų kitąmet.

Turi savitą braižą

Plenere šiemet dalyvavo 45 kalviai iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos ir Ukrainos.

Konkursiniame kompozicijos „Gyvas metalas” kalime pirmoji vieta atiteko klaipėdiečiui Gražvydui Černiauskui, antroji – svečiui iš Ukrainos Sergejui Polubotkai už originalų kalvystės deivės įamžinimą, trečioji – latviui Edgarui Vronskiui.

„Konkursinio kalimo „Gyvas metalas” pavadinimas ir idėja – „gyvas” metalas už gyvą senamiestį. Vis dėlto visose šalyse kalvystė labiausiai matoma senamiesčio architektūroje. Ir šiame plenere ypač norėjome pabrėžti, kad kalviai neabejingi senamiesčiui ir stengiasi prisidėti savo darbais bei renginiais prie Klaipėdos senamiesčio dvasios gyvavimo. Kad senamiestis išliktų savitas”, – pabrėžė plenero organizatorius, Lietuvos kalvių sąjungos asociacijos pirmininkas klaipėdietis kalvis Linas Leščiauskas.

Taip pat neatsitiktinai pasirinkta Kalvystės muziejuje vykusio seminaro tema „Kalvystės vieta šiuolaikinėje architektūroje” buvo įdomi kalvių išsakytomis mintimis. Jame pasisakęs klaipėdietis architektas Adomas Skiezgilas akcentavo autentiškumo išlikimo svarbą šiuolaikiniuose kalvystės darbuose. Kalbėję svečiai iš Ukrainos Sergejus ir Olga Polubotkos pažymėjo, kad kiekvieno miesto kalviai turi savitą braižą ir kiekvienas pasirenka, ar darbuotis autentiškos kalvystės srityje, ar pasireikšti modernios architektūros projektuose. Anot jų, viską lemia kalvio profesionalumas.

Kalvystės muziejuje plenero dalyvių surengtoje parodoje savitai atsiskleidė šiuolaikinė kalvystė. Ne tik lankytojai, bet ir patys kalviai galėjo apžiūrėti muziejaus turimą kolekciją ir įkvėpti šios erdvės pažvelgti į savo pačių kūrinius naujai.

Šiemet – kūrybiškai karštesnis

Šių metų pleneras nors ir nebuvo stipriai gausesnis dalyvių skaičiumi nei pirmasis 2007-aisiais (pernai jame dalyvavo 40 kalvių – 36 iš Lietuvos ir keturi iš užsienio), tačiau, pasak L.Leščiausio, buvo įdomesnis ir pilnesnis kalviškos dvasios.

Pašnekovas džiaugėsi, kad šiemet kalviai labai entuziastingai dalyvavo konkursiniame kalime. Ir nors laikas kiekvienam dalyviui buvo paskirtas ir ribotas (pusantros valandos), dauguma stengėsi panaudoti kiekvieną laisvą minutę ir kaitinti metalą žaizdre.

Atėjusiems miestėlėnams buvo į ką pažiūrėti. Saulutė kaitino kalvius, bet kalviai dar labiau kaitino žaizdrus ir darbavosi iš peties. Jų nukaltuose darbuose buvo ir autentiškų lietuviškų saulučių, ir šiuolaikinių įmantrių kompozicijų. Vienas nukalė gervę, kitas – gyvatę, trečias – puokštę jaunamartei, ketvirtas – uošvei. Kalviai plušo su įkvėpimu, tarpusavyje varžėsi, smagiai komentavo savus ir vienas kito darbus, o publika padėjo jiems sugalvoti pavadinimus. Žodžiu, vyko linksmos, kūrybiškos, draugiškos varžybos. Anot L.Leščiausko, šiemetis pleneras, palyginti su pernykščiu, buvo kūrybiškai karštesnis, azartiškesnis, trykšte tryško kalviška jėga.

Jaunavedžiai nusikalė po vinį

Kitąmet kalviai vėl ketina rinktis Klaipėdoje. Plenero laikas, ko gero, irgi labai nesikeis – gegužė ir rengėjams, ir dalyviams tinkamas metas. Dėl vietos organizatoriai dar neapsisprendė. Pirmasis pleneras buvo surengtas Klaipėdos piliavietėje, antrasis vyko Teatro aikštėje, o kur susiburs trečiasis, paaiškės kitąmet. „Laiko turime. Patys permąstysime renginio privalumus ir trūkumus, paklausysime, ką mano miestėlėnai ir Klaipėdos miesto savivaldybė apie mūsų renginį Teatro aikštėje. Norisi tikėti, kad klaipėdiečiai „Keturių vėjų” lauks ir kitąmet, nes pastebėjome, kad žmonės mielai dalyvauja kalviškose pramogose ir varžybose. Todėl kitais metais jų tikrai netrūks”, – žadėjo renginio organizatorius.

Teatro aikštė – gal ir neįprasta vieta kalvei, bet kur kitur, jei ne čia, būtinai užsuka vestuvininkai? Net dvi jaunavedžių poros plenere džiaugsmingai nusikalė po simbolinę vinį gyvenimo pradžiai. Atrakcija – ir jiems, ir kalviams, ir publikai.

Konkursinio kalimo metu kalvių sukurta trimetrė „Gyvojo metalo“ kompozicija neilgai stovėjo Teatro aikštėje. Bendrą kūrinį užbaigę kalviai ant savo pečių nunešė į Kalvystės muziejų, kurio kieme, visų keturių permainingų pajūrio vėjų pagairėje, jis iki šiol išdidžiai eksponuojamas.