Tiesa, tuo metu jis šiuos prozos kūrinius apibūdino kaip „esezus“. Nors esė žanrui priskiriamos kai kurios Juozapo Albino Herbačiausko, Jono Aisčio, Algirdo Juliaus Greimo, Tomo Venclovos knygos, tikrasis šio žanro suklestėjimas prasidėjo tik po 1990 m. Sovietmečiu literatūroje laisvo, kritiško ir gana subjektyvaus žanro galimybes ribojo  literatūrai keliami ideologiniai reikalavimai, o egzodo literatūroje dominavo publicistika, sprendžianti aktualias to meto kultūros problemas.

Vieni pirmųjų eseistine forma rašyti po 1990 m. ėmė Rolandas Rastauskas ir Vaidotas Daunys. Trumpi ir grakštūs tekstai, atspindintys kuriančios asmenybės temperamentą puikiai tiko to meto spaudai ir lietuvių rašytojai taip ėmė mėgautis šia literatūrine forma, kad ji neabejotinai dominuoja pastarųjų metų literatūroje nustelbdama romanus, noveles ir poeziją.