„Žemės drebėjimas kiekvieną iš mūsų privertė susimąstyti, ką jis galėtų padaryti bendram labui“, – prisimindamas prieš pusmetį Japoniją sukrėtusį žemės drebėjimą sako garsus tradicinės japonų muzikos atlikėjas Sho Asano.

Su savo ansambliu pirmadienį jis koncertuos „Girtučio“ scenoje. Kaunas taps viena japonų turo po Baltijos šalis stotelių.

Tradicinė muzika – neatgyvenusi

Grupei vadovaujantis Sh.Asano yra žinomas Japonijos atlikėjas, grojantis tristyge lutnia (japoniškai – tsugaru shamisen). Būdamas vos 14 metų, S.Asano laimėjo Japonijos tristygės liutnios čempionatą ir tapo jauniausiu šio prestižinio konkurso nugalėtoju, aktyviu atlikėju ir šio seno japonų instrumento propaguotoju.

Muzikas apgailestauja, kad šiais laikais patys japonai dažnai ignoruoja liaudies muziką kaip atgyvenusią, nebemadingą – esą jos klausosi tik močiutės ir seneliai. „Tačiau juk liaudies muzika apdainuoja žmonių kilmę ir šaknis, tad reikia ją kiek galima plačiau skleisti per jaunąją kartą, tokią, kaip mes“, – tikina japonas ir priduria, kad jo atliekama muzika yra padėka pasauliui už galimybę būti.

Vienos japonų dainos liudija šios tautos išmintį, kitos priverčia nusijuokti. Sakoma, kad liaudies dainų tekstuose išreikštas japonų požiūris į gyvenimą.

„Pavyzdžiui, kai japonai prieš valgį sako „su malonumu pasivaišinsiu“ ir po valgio – „ačiū už skanų maistą“, jie išreiškia savo padėką žmonėms ir gamtai. Gamtos malonės, šeimos, giminaičių, draugų, vadovų, ūkininkų ir žvejų dėka galime mėgautis maistu ir gėrimais, – įsitikinęs S.Asano. – Viskam rodyti savo dėkingumą  – tai, mano manymu, yra per amžius nekintantis japoniškumas. Apie tai kalbanti liaudies muzika perteikia japonų dvasią, plačiąja prasme – žmogiškumą“.

Žavi atlikimo technika

Koncertinė programa, su kuria japonų tradicinės muzikos ansamblis keliauja po Baltijos dalis, sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje skambės grynoji japonų liaudies muzika. S.Asano vokalinį ir instrumentinį pasirodymą lydės kitų keturių grupės narių atliekama muzika ir vaidyba: tradicinių japonų fleitų garsai, rankų šokis. „Žavu stebėti, kaip darniai tarpusavy žaidžia dainininko balso vibrantas ir tristygės liutnios atlikimo technika“, – taip šį pasirodymą apibūdina interneto komentatoriai.

Antrojoje dalyje ansamblio nariai bandys įrodyti, kad tradiciniai japonų muzikos instrumentai tinka ir džiazo bei pop muzikai: tristygės liutnios, japonų fleitų skambesį papildys pianinas ir būgnai, skambės originalios dainos ir standartiniai džiazo kūriniai. „Tikiu, jog bus įdomu stebėti, kaip japonų tradicinių instrumentų išskirtinumas atsiskleis pop ir džiazo muzikoje“, –užsiminė S.Asano.

Muzika moko padėti

Garsus japonų atlikėjas tikina, kad liaudies muzikoje galima pasisemti stiprybės išgyventi tokias nelaimes, kaip prieš pusmetį Japoniją ištikęs labai stiprus žemės drebėjimas. „Šiais laikais žmonės po truputėlį tolsta ir beveik pamiršta tarpusavio ryšius. Žemės drebėjimas kiekvieną iš mūsų privertė susimąstyti, ką jis galėtų padaryti bendram labui. Pagalba ir parama iš viso pasaulio stiprina mūsų dvasią bei leidžia žmonėms suprasti, jog visi esame tarpusavyje susiję. Dabar mes turime ranka rankon vieni kitiems padėti, kaip mus išmokė liaudies muzika“, – ragina S.Asano.