Kauno galerijoje - du žemynus sujungusi paroda

Galerija „Balta“ sujungė du žemynus - nutiesė tekstilės tiltus tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Galerijos erdves užpildė čia veikiančios tarptautinės parodos „Azija-Europa. Pluošto menas“ darbai.

Tradicinėmis tekstilės technikomis atliktų darbų šioje Kauno meno bienalės „Textile 09“ parodoje - vos keletas. Galerijos grindimis bėgioja iš laikraščių išlankstytos pelės, kavos išgerti masina puodeliai iš rankų darbo popieriaus, galerijos lubas siekia iš medžio vytelių sukonstruotas darbas. Anot bienalės vadovės Virginijos Vitkienės, pluošto menas parodos pavadinime atsirado neatsitiktinai.

„Vakariečiai tekstilę supranta kaip siauresnę pluošto meno sritį. Tekstilės menas labiau siejamas su gobelenais ar iš siūlų, audinių pagamintais erdviniais, trimačiais gaminiais. O pluošto meno srityje kuriama ir iš vielos, medžio, vytelių, popieriaus, augalinio pluošto, konstruktyvūs dalykai sumontuojami įvairių jungčių pagalba“, - pastebėjo meno renginio vadovė.

Parodos organizatoriai siekė, kad ekspozicija būtų patraukli, ne gąsdintų ar šokiruotų, bet kurtų jaukią, bičiulišką aplinką. Žiūrovai čia skatinami analizuoti ir patys atrasti pluoštinių kūrinių ištakas. „Pastarosios juk būtinai būna įtakotos įtakų - autoriaus aplinkos, požiūrių ir filosofijų, netgi banalių asmeninių bruožų. Didelė tikimybė, jog kokie tie požiūriai ir bruožai, tokį ir pluoštą autoriai bus pasirinkę: gal tvirtą, gal švelnų, gal žvilgų, o gal - perregimą“, - žaismingu stiliumi apie šią parodą rašoma bienalės renginių vadove.
Atidarant parodą, galerijoje viešėjo būrys savo darbus čia eksponuojančių japonų menininkų. „Jei palygintume su tapyba ar skulptūra, tekstilės menas yra ganėtinai jaunas Japonijoje. Tačiau šių menininkų lygis - aukštas. Japonijoje mes kalbame ne tiek apie tekstilę, kiek apie pluošto meną. Turime daug įvairiausias medžiagas, savo autorines technikas kūryboje naudojančių pluošto menininkų“, - pasakojo viena iš parodos kuratorių ir dalyvių Kakuko Ishii. Fukuokos miesto universiteto profesorė galerijoje eksponuoja naudojant autorines rišimo ir komponavimo technologijas sukurtas kompozicijas iš popieriaus pluošto.

Bienalės organizatoriai gyrė puikiai technologiniu požiūriu atliktus japonų darbus. „Jei bienalės rezidencijų programoje tekstilė naudojama kaip bendravimo priemonė, būdas prisiminti istoriją, tai galerijos „Balta“ paroda skirta akiai džiuginti - čia menininkų darbuose matome atskleistą technologiškąją tekstilės pusę“, - pasakojo V.Vitkienė. - „Tai turbūt pati estetiškiausia iš visų bienalės lydinčių parodų. Ypač komplimentai pasakytini japonų menininkams. Tarp jų konceptualioji tekstilė yra labai retas dalykas, bet jų visų kūriniai yra stiprūs technologiškai.“

Anot jos, ar tai būtų K.Ishii popieriaus strijų raišiojimas, ar šibori technika marginti darbai, ar audinio deginimas, ar dažymas rankomis - kiekvienas darbas atliktas preciziškai, tiesiog tobulai technologiniu požiūriu.