Nežinomybė ir nauji tikslai

Štutgarte gyvenančios ir kuriančios kaunietės keramikės Domilės Ragauskaitės personalinė paroda „Before Up“ („Prieš pakylant“), surengta gavus Badeno-Viurtembergo (Baden-Württemberg) stipendiją meninei praktikai skatinti, pristatyta menininkės kūrybinėse dirbtuvėse-studijoje „Kunstverein Wagenhalle, Neubau“. Tai asmeniškas kūrėjos komentaras pandemijos tema.

D.Ragauskaitė sako, kad įprasti prie nežinomybės, prisitaikyti prie besikeičiančių ribojimų ir atlaisvinimų jai, kaip ir daliai menininkų, buvo šiek tiek lengviau nei likusiai visuomenei.

„Nestabilumas yra kūrėjo kasdienybė: nestabilios pajamos, darbo laikas ir dar daug kitų dalykų“, – vardija menininkė ir sykiu prisipažįsta, kad pandemijos pradžioje buvo apėmusi baimė ir sąstingis.

Įkvėpimas: D.Ragauskaitė sako pandemijos laikotarpiu kūrusi inspiruota naujų aplinkybių. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Slogi nuotaika ir papildomai atsiradęs laisvas laikas privertė daug ir viskuo domėtis, skaityti, ieškoti ir po truputį įveikti savo baimes. Kitaip pradėjau suvokti laisvę, įvertinau, kaip lengvai ją galima atiduoti, išmokau dar labiau branginti kontaktą su žmonėmis ir vertinti tai, kokie mes nuostabūs, kai esame vieningi ir padedame vieni kitiems. Laisvo laiko ištekliai paskatino atsakingiau pasižiūrėti ir į savo buitį – smarkiai sumažinau betikslį daiktų vartojimą, pradėjau gerinti savo sveikatą. Gyvenimo tempas sulėtėjo, bet atsirado laiko naujiems tikslams ir užmojams”, – patirtimi dalijasi D.Ragauskaitė.

Keistis ir keisti

Nežinomybės ir nestabilumo kupinas laikotarpis pastūmėjo menininkę dar giliau, atidžiau, atsakingiau pažvelgti į ją supantį pasaulį ir savo įžvalgas reflektuoti kūryboje.

„Nuo pandemijos pradžios kuriu daugiau ir tai mane labai džiugina“, – sako keramikė. Todėl personalinė paroda kūrėjai yra tarsi atskaitos taškas, žymintis, kaip ji sako, pabudimą visomis prasmėmis.

Nuodėmės. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Darbais noriu pasakyti, kad metas keistis ir keisti. Iki pandemijos gyvenome pernelyg patogiai, nevaržomai, neatsakingai. Galbūt kiekvienam iš mūsų vertėtų permąstyti savo dvasines, moralines vertybes“, – nuomonę išreiškia menininkė.

Skirtingos pusės

Personalinėje parodoje pristatytuose darbuose, kurtuose iš porceliano, – medžiagos, kuri pareikalauja daug laiko, kol pasiekiamas norimas rezultatas, D.Ragauskaitė apmąsto skirtingas pandemijos puses.

Kūrinyje „Sins“ („Nuodėmės“), kuris, kaip sako menininkė, gimė intuityviai ir organiškai, atsiskleidžia platus keramikės žvilgsnis į visuomenę, praradusią vertybes ir atskaitos taškus, ir raginimas keistis. Sugrįžimas prie fundamentalių vertybių svarbus ne tik pandemijos kontekste. Turėtume įvertinti prioritetus ir sąmoningai pasirinkti, kas trapiame kiekvieno iš mūsų gyvenime yra svarbiausia.

Kritiškas D.Ragauskaitės požiūris atsiskleidžia ir darbe „Counting Shots To Freedom“ („Skaičiuojant dūrius iki laisvės“), tačiau, susilaikydama nuo komentarų, menininkė palieka daug vietos žiūrovo diskusijai su kūriniu.

Analitinį žvilgsnį į visuomenę pakeičia susitelkimas į individą darbe „Lockdown“ („Karantinas“). Kūrinyje keramikė perteikia emociją, kuri paskatina žiūrovą susimąstyti apie tai, kaip jis išgyveno karantino suvaržymus ir kokias jo pasekmes pajuto.

Ekspoziciją užbaigia ironiškas, taiklus kūrinys „Trophies“ („Trofėjai“). „Darbą inspiravo labai iškalbinga detalė – žmonių įprotis skirtingai nešioti kaukes. Variantų – galybė, todėl šis darbas bus tęsiamas ir trofėjų daugės“, – sako keramikė.

Trofėjai. / Asmeninio archyvo nuotr.

D.Ragauskaitės kūriniai – atspindys naujo, pasikeitusio pasaulio ir mūsų pačių  – mums nėra paprasta keistis kartu su juo. „Menas – visuomenės veidrodis, jis ir reflektuoja, ir disonuoja, ir paryškina tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus“, – pabrėžia keramikė.

Kūrėja per darbus suteikia galimybę žiūrovui iš šalies pažvelgti į tai, kas lyg ir jau tapo įprasta, tačiau vis dar kelia vidinių prieštarų ir skatina ieškoti galimybių keisti(s).