Kartu su grįžtančiais paukščiais ir žydinčiais sodais balandžio 6 – gegužės 4 dienomis vėl į pajūrį sugrįš festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“.

Kaip atskleidė festivalio meno vadovė Loreta Narvilaitė, Klaipėdos koncertų salės rengiamas šiemet jau XXXVI „Klaipėdos muzikos pavasaris" keturias savaites skambės didingais muzikos garsais, publikos laukia 7 renginiai.

Kinas ir muzika

Festivalį pradės unikalus reginys. Jame į harmoningą visumą susilies Carlo Theodoro Dreyerio nebylusis kino šedevras „Žanos d‘Ark aistra“ ir kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam kino kūriniui parašyta originali muzika, kurią gyvai atliks Donato Katkaus diriguojamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Projektas „Žanos d'Ark aistra“ Lietuvoje buvo parodytas tik dusyk: 2009 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – kaip „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ nacionalinės programos dalis ir šiemet – Kauno filharmonijoje. Ten ir Klaipėdoje projektas pristatomas kartu su Europos šalių kino forumu „Scanorama“.

C.T.Dreyeris kine įamžino mitą apie šventąją kankinę, kurios auka buvo neišvengiama. Žanos tikėjimo galiai išreikšti jis pasitelkė vienintelį filmavimo principą – herojės emocijas perteikiantį aktorės Maria Falconetti veidą. „Niekas pasaulyje negali prilygti žmogaus veidui. Tai žemė, kurios niekada nenusibos tyrinėti“, – teigė C.T.Dreyeris. Todėl režisierius atsisakė bet kokios šalutinės vizualikos, sutelkdamas dėmesį ties esminiais dalykais, nes Žanos tikėjimas neturi nieko bendra su pompastika. „Žanos d‘Ark aistra“ (1928) iki šiol laikomas vienu iš geriausių ir genialiausių visų laikų filmu.

Teisėjai, žirklės ir ugnis

Filmo „Žanos d‘Ark aistra“ premjera įvyko Kopenhagoje 1928-ųjų balandžio 21-ąją. Tai buvo pirmas ir vienintelis viešas visos filmo versijos seansas. Po to filmą Paryžiaus arkivyskupo liepimu cenzūravo, o dar po kelių mėnesių sudegė originalus juostos negatyvas. Paprastai C.T.Dreyeris versdavo aktorius keletą kartų suvaidinti net nesvarbius epizodus, todėl buvo įmanoma atkurti filmą iš nepanaudotų dublių, kurie, laimė, buvo saugomi kitur.

Tačiau ir antrąjį negatyvą pasiglemžė ugnis. Liko tik keletas įvairiai cenzūruotų, pakeistų ar iškraipytų filmo kopijų, kurios po truputį dilo įvairiuose Europos kino teatruose. Atrodė, jog kino klasikos fizinio nykimo sustabdyti buvo neįmanoma.

Ir štai, 1981 m. netoli Oslo esančios psichiatrinės ligoninės darbuotojas spintoje surado keletą filmo juostos dėžių. Jos buvo nusiųstos Norvegijos kino institutui, kuriame neperžiūrėtos išgulėjo trejus metus. Kai jos buvo atidarytos, buvo rasta ne tik filmo „Žanos d‘Ark aistra“ juosta, bet ir originalus Danijos cenzorių antspauduotas filmo lydraštis, datuotas 1928 m. Visa tai reiškė, kad ši versija necenzūruota ir Danijos institucijos nereikalauja jokių pakeitimų. Praėjus 50 metų nuo pasmerkimo, iškarpymo ir sudeginimo, „Žanos d‘Ark aistra“ buvo atgaivinta savo vizualiai pribloškiančia originalia versija.

Siekė išvengti eklektiškumo

B.Kutavičius – vienas reikšmingiausių Lietuvos kompozitorių. Tiek ryškių naujosios muzikos vizijų fone, tiek vėliau, nykstant vienareikšmiams orientyrams XX a. pabaigoje jo kūriniai patenka tarp paveikiausių kultūros reiškinių.

„Kurti muziką filmui buvo labai sudėtinga. Pagauti muzikos charakterį, ritmą, nuotaikas. Sulydyti į visumą. Neužmušti muzikos garsais vaizdo. Neprarasti sinchroniškumo – tai buvo didelė problema, – apie kūrybos procesą pasakojo filmo „Žanos d'Ark aistra“ muzikos autorius. – Pagrindinė idėja – išvengti muzikoje eklektiškumo. Būsiu laimingas, jei man bus pavykę atkurti muzikoje Laiko dvasią, kuri sujungia visus laikus.“

Orkestrai su solistais

Festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“ pratęs koncertas „Kerinti operų ir baletų muzika“, kuri visu savo grožiu atsiskleis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro interpretacijoje. LNOBT solistai Sigutė Stonytė ir Vytautas Juozapaitis atliks W.A.Mozarto, G.Verdi, R.Wagnerio, G.Rossini, G.Bizet, A.Ponchielli kūrinius. Diriguos Martynas Staškus.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncerte „Romos karnavalas“ diriguos prancūzas Olivier Grangeanas. Solistės amplua pasirodys altininkė Ūla Ulijona Žebriūnaitė, pastaruoju metu gyvenanti ir dirbanti Italijoje. Solistė grieš B.Bartoko Koncertą altui ir orkestrui, kuriam atlikti reikia išties didelio meistriškumo.

Koncertas „Pulsuojantis ir begalinis amžinybės prisilietimas“ G.Verdi Requiem atlikimui suvienys didžiules atlikėjų pajėgas – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Kauno valstybinį chorą, solistus Sandrą Janušaitę, Jovitą Vaškevičiūtę, Vaidą Vyšniauską bei svečią Michailą Kazakovą, Rusijos valstybinio akademinio didžiojo teatro solistą.

Ir pokalbis videoklube

Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras su Šveicarijoje gyvenančiu lietuvių pianistų duetu – Vilija Poškute ir Tomu Daukantu atliks programą  „Garsų fantazijos“.  Klausytojams pianistai pateiks svajingą F.Schuberto Fantaziją f-moll ir su orkestru – šiuolaikinio vengrų kompozitoriaus S.Veresso sukurtą muzikinį garsiojo siurrealisto P.Klee portretą „Hommage à Paul Klee“.

Videoklube „Opera meta iššūkį vartotojų visuomenei ir... laimi?“ viešės muzikologė Jūratė Katinaitė. Bus kalbama apie tai, kaip „mūsų laikais opera patiria naują „ėjimo į liaudį“ etapą.

Orkestras „Musica Humana“ ir Klaipėdos choras „Aukuras“ su solistais Julija Stupnianek (sopranas) bei Vilija Mikštaitė (mecosopranas) giedos „Gloria pavasariui“. Baigiamajame festivalio koncerte dar soluos obojininkas Robertas Beinaris, o diriguos „Musica Humana“ meno vadovas Algirdas Vizgirda ir „Aukuro“ meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas.

Festivalio programa

Balandžio 6 d. 18 val. – „Žanos d‘Ark aistra“: muzikos ir kino sintezė. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas D.Katkus. C.T.Dreyerio kino filmas, B.Kutavičiaus muzika.

Bilietai – po 15, 20, 30 Lt.

Balandžio 8 d. 18 val. – „Kerinti operų ir baletų muzika“. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, dirigentas M.Staškus, solistai S.Stonytė (sopranas), V.Juozapaitis (baritonas). Programoje: P.Čaikovskis, W.A.Mozartas, G.Verdi, R.Wagneris, G.Rossini, L.A.Minkus, M.Theodorakis.

 Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.

Balandžio 15 d. 18 val. – „Romos karnavalas“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas), dirigentas O.Grangeanas (Prancūzija), solistė Ū.Žebriūnaitė (altas). Programoje: H.Berliozas, B.Bartokas, J.Brahmsas.

Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.

Balandžio 20 d. 18 val. – „Pulsuojantis ir begalinis amžinybės prisilietimas“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei jo meno vadovas ir vyr. dirigentas G.Rinkevičius, Kauno valstybinis choras (meno vadovas P.Bingelis), solistai S.Janušaitė (sopranas), J.Vaškevičiūtė (mecosopranas), V.Vyšniauskas (tenoras), M.Kazakovas (bosas, Rusija). Programoje – G.Verdi „Requiem“.

 Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.

Balandžio 26 d. 18 val. – „Garsų fantazijos“. Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas M.Bačkus, solistai V.Poškutė ir T.Daukantas (fortepijoninis duetas, Lietuva/Šveicarija). Programoje: F.Schubertas, S.Veressas.

Bilietai – po 15, 20, 30 Lt.

Gegužės 3 d. 18 val. – videoklubas „Opera meta iššūkį visuomenei ir... laimi?“. Viešnia – muzikologė Jūratė Katinaitė.

 Bilietai – po 15 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – nemokamai.

Gegužės 4 d. 18 val. – „Gloria pavasariui“. Orkestras „Musica Humana“ bei jo meno vadovas ir dirigentas A.Vizgirda, solistai J.Stupnianek (sopranas), V.Mikštaitė (mecosopranas), R.Beinaris (obojus). Dalyvauja Klaipėdos choras „Aukuras“, meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Programoje: J.S.Bachas, A.Vivaldi.

Bilietai – po 15, 20, 30 Lt.