Tai muzikos kūrėjai, atlikėjai, vadybininkai, programų kuratoriai, leidybos kompanijų, koncertinių organizacijų, muzikos agentūrų, renginių platformų, muzikos informacijos centrų ir eksporto biurų delegatai, kaip ir žiniasklaidos atstovai. Tarptautinis penkių dienų forumas antrą kartą muzikos sklaidos ir vadybos inovacijų entuziastų iš viso pasaulio laukė „vartais į Europą“ vadinamame Nyderlandų uostamiestyje Roterdame.

1200 dalyvių iš 45 šalių

Mugės direktorė Jennifer Dautermann sako, kad Roterdamo miestas pasirinktas neatsitiktinai.

„Antrojo pasaulinio karo metais subombarduotą Roterdamą reikėjo atstatyti beveik nuo pamatų. To buvo imtasi kūrybos ir eksperimento keliu, jauniesiems architektams leidžiant įgyvendinti netikėčiausias idėjas. Todėl miestas dabar žavi savo kūrybine aplinka ir atmosfera – galima justi, jog čia nebijoma mąstyti nestandartiškai. Šiandien, sprendžiant klasikinės muzikos koncertų salių tuštėjimo ir publikos senėjimo problemą, ir mes, klasikinės muzikos atstovai, į nūdienos profesionalios muzikos gyvenimą turėtume drąsiau įsileisti naujas idėjas“, – tikino renginio direktorė.

Pirmajai mugei nuvilnijus dar 2012-aisiais, šių metų forumo organizatoriai džiaugėsi išaugusiu „Classical:NEXT“ dalyvių skaičiumi – jų šiais metais, atvykusių iš 45 pasaulio šalių, suskaičiuota per 1200, o tai, lyginant su praėjusių metų duomenimis, rodo 20 procentų išaugusį susidomėjimą ir renginio augimą. „De Doelen“ koncertų ir konferencijų pastate, trijuose aukštuose esančiose parodų erdvėse išsidėsčiusioje mugėje buvo surengti 76 stendai. Stendus pristačiusiųjų ir pranešimus skaičiusiųjų sąrašus papildė ir klasikinės muzikos industrijos gigantų vardai: „BBC Radio“ ir „BBC Music Magazine“, „Berlin Philharmoniker“, „Amsterdam Concertgebouw“, Londono filharmonijos orkestras, „WQXR Radio“, „Deutsche Grammophon“, „Naxos“, „Harmonia Mundi“, „Avie Records“ ir daugelis kitų.

Šių metų mugėje dalyvavę mūsų šalies atstovai – Lietuvos muzikos informacijos centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“ bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Lietuvos muzikos eksporto projekto „Music Lithuania “ vadovė Rimantė Sodeikienė, nors ir jusdama ryškų skirtumą, net nostalgiją ankstesnių metų „Classical:NEXT“ laidoms, kuriose, skirtingai nuo šiųmetės, buvo skiriamas didesnis dėmesys atlikėjų pasirodymų atrankai, teigia, kad mugė visgi buvo nepaprastai vertinga. „Užmezgėme naujų kontaktų, atnaujinome ankstesnes pažintis. Buvo įdomu ir naudinga pasidalinti dalykine patirtimi su žmonėmis iš panašiai dirbančių institucijų“,– teigė R. Sodeikienė.

Kultūrinė diplomatija be diplomatų

Paklausta apie šalies dalyvavimą panašiuose forumuose, Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė išryškino keletą esminių veiksnių, pasitarnaujančių šalies matomumui bendrame pasaulio kultūriniame žemėlapyje bei pabrėžė informacijos cirkuliavimo tarp šalių ar panašiu principu veikiančių organizacijų svarbą.

„Lietuvos muzikos kultūros reprezentavimas tokiose tarptautinėse platformose kaip „Classical:NEXT“ yra strateginis veiksmas, kurį galima laikyti ir tam tikra kultūrine diplomatija be diplomatų. Šiame muzikos profesionalų susitikime savo stendus rengia beveik visos Europos (bet ne tik) valstybės, kurioms aktuali tarptautinė egzistencija, integracija, plėtra, konkurencingumas, idėjų apykaita, informacijos mainai ir panašūs dalykai. Kitaip tariant, kurioms svarbu matyti ir būti matomoms. Tai yra bendrasis tikslas, o konkrečios Lietuvos muzikos informacijos centro, kaip ir kitų panašaus pobūdžio užsienio organizacijų užduotys yra organizuoti nacionalinį stendą ir jame dalintis viskuo, ką turime ir viskuo, ką žinome, kitaip tariant, informuoti, konsultuoti, nukreipti ir atkreipti dėmesį į Lietuvos muzikos kultūrą“, – tikino A. Pakarklytė.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė, renginiu susidomėjusi nuo pirmųjų „Classical:NEXT“ metų, sako matanti didžiulę dalyvavimo daugelyje konferencijų, susitikimų ir mainų programų naudą. Pasak I. Tamutytės, erdvė, kurioje galima megzti partnerystės, naujų projektų ryšius bei dalyvauti plataus spektro paskaitose, diskusijose, mokymuose, vedamuose ekspertų iš įvairų pasaulio šalių, taip pat išgirsti skirtingų atlikėjų pasirodymų ir muzikų atstovų pristatymų, yra svarbi bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos platforma.

„Dar nuvykusi į pirmą mugę 2012-aisiais, pirmiausia susižavėjau pranešimų gausa ir turiniu. Paskaitų temų amplitudė – nuo naujausių technologijų integravimo į muzikos pasaulį iki marketingo inovacijų. O šiandien malonu sutikti forumo senbuvius ir megzti visiškai šviežius ryšius su festivaliais, ansambliais, solistais, dirigentais. Į mane šiemet kreipėsi daugybė atlikėjų agentų, sulaukiau įvairių projektų pasiūlymų. Taip pat džiaugiuosi kasmet galėdama pristatyti lietuvišką muzikos edukacijos sistemą ir jos naujoves kitų šalių atstovams. Malonu, kad kai kuriais mūsų šalies pasiekimais susidomi ir juos noriai adaptuoja užsienio mokymo įstaigų atstovai. Tiesa, į šią mugę galėjau atvykti tik todėl, kad gavau Lietuvos kultūros tarybos stipendiją. Esu jiems dėkinga už pasitikėjimą“, – džiaugėsi I. Tamutytė.

„Visi vieno kraujo“

Šioms mintims antrina ir organizacijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablomonova, įsitikinusi tokių tarptautinių tinklaveikos platformų nauda: „Tokie forumai naudingi tiems, kas turi tikslų, idėjų, drąsos ir yra atviri bendradarbiavimui. Nėra konkretaus recepto, dėl ko ir kaip verta juose dalyvauti, nes net ir neplanuotas susitikimas, visiškai nedalykinis pokalbis kuluaruose gali inspiruoti didelius kūrybinius sumanymus. Svarbu, kad šiuose forumuose susirenka nemažai tikėtina kad „tos pačios kraujo grupės“ žmonių, galimų bendraminčių, su kuriais galima rasti bendrų interesų, o tai reiškia galimybių bendrai veiklai, bendrai ateičiai“.

Nacionalinės filharmonijos direktorės pavaduotoja, greta didžiulio mugėje cirkuliuojančio informacijos srauto, kuriame galima rasti savo atstovaujamai institucijai ar atlikėjams vertingos medžiagos bei kolaboracijų sprendimų, pasigedo skaitlingesnio Lietuvos atlikimo meną reprezentuojančių organizacijų ir vadybininkų dalyvavimo. Šią problemą akcentavo ir Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė A. Pakarklytė.

„Svarbus dalyvavimo momentas yra ir žvalgyba, kurios metu tyrinėjamas ir apklausiamas „konkurentas“, kaip antai Latvija ir Estija. Šios valstybės vis dėlto juda bent jau vienu žingsniu greičiau ir toliau, pradedant nuo techninių ir kiekybinių aspektų, baigiant kultūros politika. Pavyzdžiui, kaimyninėse Baltijos šalyse jau kurį laiką veikia atskiras nevyriausybinių organizacijų finansavimo mechanizmas, kurio niekaip neįstengiama „paleisti“ Lietuvoje“, – apgailestavo A. Pakarklytė.

Tačiau vienas iš svarbių ir neabejotinai optimistinių šių metų mugėje „Classical:NEXT“ įvykusių reiškinių – „Operomanija“ kūrybinės produkcijos pristatymas „Project Pitches“ programoje. Ši sesija, pasak organizatorių, yra projektų pristatymų „greitašaudis“, kurio didžiąją dalį sudaro videomedžiagos demonstravimas, trunkantis apie 9 minutes. Tarptautinė ekspertų komisija atrinko 10 skirtingų projektų. Greta Vokietijos, Nyderlandų, Argentinos, Meksikos didelio formato darbų ir koprodukcijų iš Jungtinės Karalystės-Nyderlandų, Jungtinės Karalystės-Švedijos, Kolumbijos-Prancūzijos, Lietuvos projektus „Geros dienos!“ bei „Confessions“ pristatė organizacijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablomonova.

„Kadangi pičingai buvo orientuoti į šiuolaikinį muzikos teatrą ir tarpdisciplininį meną, kvietimas dalyvauti juose reiškė galimybę pristatyti mūsų organizacijos prodiusuojamus projektus potencialiai šia konkrečia sritimi besidominčiai auditorijai. Kita vertus, minėta „Classical:NEXT“ auditorija gerokai skyrėsi nuo tos, su kuria tenka nuolat bendrauti dalyvaujant tarptautiniame šiuolaikinės operos/muzikinio teatro judėjime. Tad tai, jog „Classical:NEXT“ šiuolaikiniu muzikiniu teatru besidominti terpė buvo kitokia nei įprasta, tapo labai prasminga aplinkybe“,– apie galimybę prisistatyti pasakojo A. Ablamonova.

Klasikos gaivinimo būdai

Gera žinia tapo ir tai, kad vienoje kelionėje „Operomanijos“ vadovė užmezgė ir daugiau vertingų ryšių, kaip ir aptiko įvairių galimybių Lietuvos kūrėjų darbų pristatymams užsienyje.

„Kadangi tuo pačiu metu dalyvavau ir šiuolaikinės operos festivalyje „Operadagen Rotterdam“ ir Tarptautinio teatro instituto (ITI) organizuojamo konkurso „Music Theatre NOW“ finale, prie bendrų kelionės rezultatų prisidėjo dalyvavimas ir kituose renginiuose. Kelionės vaisiai: keli konkretesni susitarimai dėl operų „Geros dienos!“ ir „Confessions“ pristatymų užsienio festivaliuose, galimų koprodukcijų aptarimas su įvairiais užsienio partneriais, kelių užsienio projektų – pretendentų į 7-ojo NOA festivalio programą – atradimas bei kvietimas dalyvauti ITI muzikos komiteto (dar vadinamo „Music Theatre NOW Network“) taryboje“, – džiaugėsi pašnekovė.

Vienu matomiausių „Classical:NEXT“ aspektų laikomi gyvi atlikėjų pasirodymai, kasmet publiką traukiantys negirdėtais, bet sparčiai ryškėjančiais vardais ir kūrybinių sprendimų eksperimentais, kurie dar ilgai rezonuoja pasibaigus mugei. Šiais metais jie paliko dviprasmišką įspūdį ir suformavo vidinę paskatą kvestionuoti atrankos kriterijus. Kaip teigia Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė A. Pakarklytė, šiemet jie vertė grįžti prie bazinių skonio klausimų.

„Tokiuose forumuose egzistuoja ir konferencijų bei gyvos muzikos koncertų programos, tarp kurių šiemet išryškėjo smarkus, įtarimą keliantis nesutapimas. Viena vertus, konferencijoje ir diskusijose daugybė šalių bei organizacijų kalbėjo apie senkančias ir senstančias klasikinės muzikos auditorijas, apskritai, apie silpstančią klasikinės muzikos kultūros tradiciją, nuobodžius koncertų formatus, įgrisusius jų ritualus, standartizuotas koncertų erdves, kurias reikia peržengti, keisti, atšviežinti ir pan., tačiau koncertų metu, kur tarsi turėjo atskleisti, kaip tai galima padaryti praktiškai, gana neretai buvo demonstruojami naivūs, banalūs, netgi kičiniai sprendimai. Pavyzdžiui, Roterdamo filharmonijos orkestrui atliekant Charleso Iveso kūrinį muzikantai, dėl visiškai neaiškių priežasčių, nešiojo ir lankstė spalvotas skaras, atliekant Heitoro Villa-Lobos muziką buvo pučiami muilo burbulai ir į publiką mėtomi balionai, o į klasikinį ar šiuolaikinį repertuarą atliekančių muzikantų programas dažnai tarsi skeveldra įlėkdavo žinomas populiariosios kultūros kūrinys, kuris išnykdavo lygiai taip pat greitai, tarsi atlikęs žadintuvo funkciją...“, – kilusiais klausimais ir dvejonėmis dalijosi pašnekovė.

Planuojantiems vykti į panašaus pobūdžio muges, ko gero, verta aiškiai suvokti tokio tarptautinio muzikos forumo daugiabriauniškumą ir kruopščiai susidėlioti tikslus. Kūrybinių organizacijų ryšių mezgimo, šalies muzikos kultūros reprezentavimo ar informacijos mainų platforma gali puikiai pasitarnauti naujų projektų gimimui. Ir galbūt mugėje dalyvavusiems nariams visus metus atvira internetinė svetainė, kurioje ir mugei praūžus nenutyla diskusijos ir vyksta dalijimasis refleksijomis, paskatins mugės „Classical:NEXT“ organizatorius dar kitaip pažvelgti į tai, kas glūdi žodžiuose „Classical:NEXT“ ir kaip priimsime ir spręsime taip plačiai skambėjusį klausimą „Kas laukia klasikinės muzikos ateityje?“.

Lietuvos nacionalinį stendą „Classical:NEXT“ organizavo Lietuvos muzikos informacijos centras, gavęs dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą.