Kultūros plėtros sprendimai – paklodės tampymas į save

Dvi dienas uostamiesčio menininkai, kultūrinių įstaigų vadovai, valdininkai, politikai ir verslininkai konferencijoje „Klaipėdos miesto kultūros plėtros vizijos“ sprendė problemas, aptarė perspektyvas.

Konferencijos metu skambėjo liaupsės ir kritika Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui, dalyviai gyrėsi savo nuveiktais darbais bei nevengė atverti uostamiesčio kultūrinio gyvenimo sopulius.

Po konferencijos bus formuojama miesto kultūros strategija artimiausiems 5-7 metams.

Visiems neužteks

Dviejų dienų konferenciją organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi Artašeso Gazariano vadybos ir demokratijos mokykla. Į ją buvo pakviesta beveik šimtas menininkų, kultūrinių įstaigų, meno kolektyvų vadovų, politikų, valdininkų ir verslininkų. Dvi dienas vykusiuose posėdžiuose Koncertų salėje virė diskusijos. „Sparčiai besikeičianti ekonominė ir socialinė situacija skatina apibrėžti kultūros vystymąsi per ateinančius penkerius septynerius metus. Turime visi drauge susitarti dėl bendros veiklos krypties“, - konferencijos tikslus pristatė savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

„Reikia sukurti idėjų banką, įsteigti darbo grupę, kurioje tos idėjos būtų generuojamos“,- aiškino A.Gazarianas.

Reikia vadybininkų

Į konferenciją atvykęs Seimo narys Vytautas Grubliauskas išskyrė dešimt uostamiesčio festivalių, kurių atgarsiai pasiekia ir sostinę. Ruošdamasis konferencijai politikas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondą, kur operatyviai buvo pateikta informacija, kiek ir kokie projektai buvo paremti. „Tačiau niekas negalėjo pasakyti, kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi“, - sakė V.Grubliauskas.

Anot jo, menininkai neturėtų tikėtis šimtaprocentinės paramos iš valstybinių institucijų, reikia ieškoti ir alternatyvių šaltinių. Svarbu atsižvelgti ir į renginio ar festivalio ekonominį efektą – kiek pritraukta žmonių, kaip buvo „apkrauta“ miesto infrastruktūra, kiek sumokėta mokesčių.

„Iš tiesų dabartinėmis rinkos sąlygomis tarp menininko ir vartotojo neišvengiamai atsiranda vadybininkas“, - tvirtino Koncertų salės direktorė Andronė Umbrasienė.

Kovoja dėl metrų

Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pristatė detaliajame uostamiesčio plėtros plane numatytas naujas aikštes. Vyriausiasis miesto architektas atskleidė idėją įrengti salą - aikštę jūroje. „Tai gali skambėti kaip utopija, bet tikiu, kad iš jos kas nors išaugs“, - sakė A.Mureika. Jis priminė, kad verslininkai prieš devynerius metus, kai buvo svarstoma galimybė palikti uoste atvirą priėjimą prie jūros, juokėsi iš tokių sumanymų. Dabar šis projektas jau įgyvendintas.

Planuojant miesto veidą, susiduriama su verslininkais, kuriems bendrieji plotai – nė motais. Tokie konfliktai tarp miesto planuotojų ir privataus kapitalo, anot architekto, yra neišvengiami. „Kai kam sunku suprasti, kad senamiestis yra skirtas ne kvadratinių metrų „gamybai“ ar sunkiajam transportui, o bendram naudojimui“, - tvirtino jis.

Tapatybė – detalėse

Konferencijoje dalyvavęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys įsitikinęs, kad senamiestis yra miesto vizitinė kortelė. Siekiant Klaipėdą paversti jūriniu miestu, reikia plėtoti kultūrinį paveldą. „Mes net neturime žuvies restorano, nėra kavinės, prie kurios stovėtų inkaras“, - stebėjosi muziejininkas.

Dizaineris Vakaris Bernotas tvirtino, kad miestas turi formuoti savo tapatybę per detales – šviestuvus, suoliukus, laikrodžius ar net šiukšliadėžes. Visa tai jis pavadino miesto baldais.

Neseniai uostamiestyje pasirodžiusias informacines rodykles jis įvardijo teigiama tendencija, rodančia, kad miestas tampa europietiškas.

Skambėjo priekaištai

Konferencijoje menininkai nevengė atskleisti ir opių problemų. „Aukuro“ choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas tvirtino, kad menininkai gyvena tarsi apgaulės sąlygomis, kai atlyginimai mokami pagal tabelį, neatsižvelgiama į viršvalandžius ar darbą savaitgaliais. De jure aš esu valdininkas, de facto – menininkas“, - sakė jis. Anot choro vadovo, menininko statusas turėtų būti juridiškai apibrėžtas. A.Vildžiūnas priekaištų negailėjo ir politikams, viešai dėstantiems, kad uostamiesčio meninis gyvenimas išgyvena stagnaciją.

Priekaištų politikams, Kultūros skyriui, bibliotekoms, žiniasklaidai ir apskritai visiems klaipėdiečiams konferencijoje nuskambėjo ir daugiau. Buvo prisimintos ir vaikų poilsiavietės, ir neva beskonė, beformė kavinė Koncertų salėje. „Juk ji galėtų tapti bohemiška vieta, skirta menininkams“, - kalbėjo susirinkusieji. Kultūros skyrius pylos gavo ir už reklaminius stendus, ir už nemandagų vaikų elgesį. „Argi gražu, kai mieste kabo pusnuogės lietuvaitės? Kodėl vaikai nebemokomi kultūringo elgesio? Autobusuose turėtų kaboti plakatas: „Jaunime, užleisk vietą senimui“, - kalbėjo „Bočių“ bendrijos pirmininkė Odeta Birutė Aleksandravičienė.

Trūksta patalpų

Klaipėdos miesto ukrainiečių tautinės kultūros ir folkloro ansamblio „Prosvit“ vadovė Irena Petrulionienė stebėjosi, kad uostamiestyje, kur beveik trečdalis gyventojų – kitataučiai, nėra tautos namų. „Su pavydu stebime, kaip kauniečiai ir vilniečiai puoselėja savo tautinius namus“, - sakė ji. Mero pavaduotoja Audra Daujotienė patarė visoms tautinių mažumų bendrijoms vienytis ir kartu veikti.

Patalpų problemą kėlė ir pensininkų klubai, Klaipėdos lėlių teatras.

Pensininkai tikino, kad jiems per brangu nuomotis patalpas, o taip norėtų pakoncertuoti ir kitus pasikviesti. Neįgaliųjų meninės saviraiškos įstaigos „Trečiasis amžius“ atstovė Beatričė Keliuotienė buvo konkretesnė – reikia ir kompiuterio, ir kopijavimo aparato, ir interneto. Pensininkai reiškė pageidavimus sukurti jiems skirtą televizijos laidą, daryti bendrus renginius su jaunimu, piginti bilietus į spektaklius ir filmus. Kultūros skyriaus specialistė Goda Giedraitytė pirmąjį vakarą netekusi kantrybės dalyvių prašė „nešluoti savų kiemų“ ir pradėti patiems veikti.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas per savo pranešimą buvo tiesus ir lakoniškas: „Kiekvienas tampome paklodę į save. Dar gerai, kad nesimušame“.

Trūksta iniciatyvos

Konferencijos metu kelis kartus nuskambėjo susirūpinimas dėl miestą paliekančių gabių jaunuolių. Jaunimas savo atžvilgiu teigė, kad trūksta mechanizmo, kuris skatintų čia likti.

Anot Dailės parodų rūmų parodų kuratoriaus Dariaus Vaičekausko, nereikia kaltinti sistemos – tiesiog trūksta iniciatyvos. „Bet jei tų pajėgų nematyti, gal reikia atsivežti pačių talentingiausių ir gabiausių? Gal tada tas nusistovėjęs vanduo suraibuliuos“, - svarstė jis. D.Vaičekauskas neslėpė, kad, organizuojant renginius drauge su studentais, pastarieji vangūs.

Panašu, kad iniciatyvos trūksta ne tik jaunimui.

Kultūros ministerija šiais metais lietuvių kompozitoriams skyrė 171 tūkst. litų 55 naujiems įvairių žanrų kūriniams sukurti. Trys uostamiesčio kompozitoriai sukurs keturis kūrinius ir gaus 8,5 tūkst. litų. „Tai rodo, kad galimybių yra, bet ne visi jomis pasinaudoja“, - teigė kompozitorė, Koncertų salės direktorės pavaduotoja Loreta Narvilaitė.

Posėdžiaus grupė

Po konferencijos N.Laužikienė džiaugėsi dalyvių aktyvumu, pranešimais. Anot jos, panašūs projektai galėtų būti ir dažniau.

Socialinio departamento direktorė pateikė siūlomą darbo grupės, kuri rengs Klaipėdos kultūros plėtros plano dokumentą, narių sąrašą. Jame – daugiau nei dvidešimt įvairių kultūros sričių atstovų, politikų ir valdininkų. „Bet tai nereiškia, kad jis galutinis. Gali užsiregistruoti visi norintys, tik pabrėžiu, kad reikės dirbti“, - sakė ji.

Šie žmonės posėdžiaus lapkričio 14-15 dienomis ir rengs Klaipėdos kultūros plėtros dokumentą 5-7 metams.

Po konferencijos A.Gazarianas džiaugėsi, kad viskas praėjo sklandžiai, tačiau neslėpė apgailestavimo, kad atvyko ne visi kviestieji. „Matyt, tiek esame verti kultūros vertybių, kiek patys jų siekiame“, - sakė jis.