Ypač dėl piratų veiklos kenčia kino ir muzikos kūrėjai. LATGA specialistų teigimu, visiškai apsaugoti filmus ar muziką nuo piratavimo – sunkus uždavinys. Tačiau kūrėjai neretai ir patys sau padaro meškos paslaugą, netinkamai elgdamiesi su savo kūriniais.

Nebūtų pasiūlos, nebūtų paklausos – liūdna, bet nemaža dalis lietuvių (2014 m. „Sprinter“ atlikto tyrimo duomenimis – net 29%) vis dar klaidingai mano, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį iš nelegalios (licencijos neturinčios) svetainės jie neatima pajamų iš kūrėjo, o 36% nelegalių intelektinės nuosavybės naudotojų net nemano, kad tai yra vagystė. Minėtas tyrimas atskleidė, kad tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika.

Taikinyje – ir knygos

Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė pastebi, kad sparčiai plečiantis elektroninei informacinei erdvei, į ją kasdien nelegaliai talpinami įvairių sričių autoriniai kūriniai. Ne išimtis – ir knygos. Beje, jau antrus metus LATGA teisininkai teismuose kovoja su vienos nelegalios elektroninių knygų svetainės kūrėjais. Svetainės veikla sustabdyta, byla iš civilinės buvo perkvalifikuota į baudžiamąją.

„Labai svarbu literatūros autoriams būti atsargiems ir žinoti, jog kūrinys negali būti talpinamas ir naudojamas internetinėje erdvėje (elektroninėse bibliotekose ir pan.) be autoriaus sutikimo. Už tokį literatūros kūrinių naudojimą internete autoriui turi būti atlyginta, prieš tai numatant visas apmokėjimo ir naudojimo terminų ir kūrinio apimčių sąlygas, atitinkamoje sutartyje tarp autoriaus ir jo kūrinio naudotojo, kuris tą kūrinį padaro viešai prieinamą elektroninėje erdvėje“, – pabrėžia ji.

Vizualinių menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė skuba priminti, kad viešai demonstruodami savo kūrinius (pastatydami viešoje erdvėje skulptūrą ar kitokio žanro kūrinį) menininkai nepamirštų nurodyti savo autorystės. „Viešindami savo kūrinius internetinėse svetainėse ar feisbuko paskyrose taip pat būtinai nurodykite prie kūrinio savo autorystę, pridėdami © („copyright“) ženklą. Taip Jūs informuosite visuomenę apie jums priklausančias turtines teises“, – teigia specialistė.

Dainas „padovanoja“ patys

Nuo piratų veiklos ypač kenčia muzikos autoriai – jų kūriniai į nesąžiningai iš muzikos užsidirbančių asmenų rankas pakliūva vos tik paviešinti. „Kepti“ piratinius CD jau nebemadinga, tačiau atsisiųsti dar jokioje fizinėje laikmenoje neišleistą muzikos kūrinį nemokamai siūlo daugybė nelegalių svetainių.

Pasak LATGA muzikos kūrinių skyriaus vedėjo Mariaus Kuzmino, perdavęs LATGA administruoti ne tik viešo atlikimo, bet ir mechaninio atgaminimo teisę, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą ne tik už jo kūrinių atgaminimą CD, DVD ar kitokiose laikmenose, bet ir už paskelbimą internete. „Kūrinių paskelbimas internete, už kurį turi būti atsiskaityta su autoriais, apima kūrinių parsisiuntimo (download), pasiklausymo (streaming), internetinio radijo (webcasting) ir kt. pobūdžio interneto svetaines bei tinklapius, kuriuose muzika naudojama kaip fonas“, – teigia jis.

Vis dėlto neretai meškos paslaugą sau padaro patys muzikantai arba jų atstovai – prodiuseriai, leidėjai. Anot M. Kuzmino, galbūt kiltų mažiau pagundų ieškoti muzikos nelegaliose svetainėse, jei muzikos autoriai ar jų atstovai suskubtų pasirūpinti, kad jų kūriniai laiku atsirastų licencijas turinčiose svetainėse, tokiose kaip „Youtube“, „Spotify“, „Deezer“, „iTunes“.

Deja, bet vis dar dažni atvejai, kai muzikantai ar jų atstovai neįsigilinę į sutartis, patys savo kūrinius nemokamai perduoda neaiškiems subjektams. „Vienas atvejis buvo ypač skaudus – vienas iš mūsų muzikos autorių pildydamas sutartį internete sugebėjo padėti varnelę ties punktu, kuris reiškė, kad jis dovanoja savo teises į kūrinius net 10-čiai metų. Deja, mes jam jau niekuo negalėjome padėti. Todėl labai patariu visiems autoriams prieš pasirašant neaiškias sutartis pirmiausia pasitarti su LATGA specialistais“, – paaiškina jis.

Filmuoti kino teatre nebeapsimoka

„Kiekvienas autorius su savo kūriniu turėtų elgtis kaip su savo kūdikiu. Juk neišleidžiame ką tik gimusio kūdikio į gyvenimą jo tam neparuošę, nesusipažinę su ten tykančiais pavojais, – kalba Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė. – Pirmiausia reikėtų apgalvoti apsaugos planą, susidėlioti prioritetus. Apsaugos lygis turėtų priklausyti nuo tikslų, kuriuos autorius kelia filmui.“

Pasak jos, vienus tikslus turi studentas, kurio filmas – diplominis darbas. Jis bus suinteresuotas, kad filmas kuo plačiau pasklistų. Taigi jis tikrai apie apsaugą negalvos. Jeigu tai – komercinis filmas, natūralu, kad jo kūrėjai sieks turėti komercinės naudos. Šiuo atveju būtina pasinaudoti visomis apsaugos formomis. „Paprastai daugiausia uždirbama iš filmo seansų kino teatruose, tad nereikėtų prieš filmo premjerą kinuose išleisti DVD plokštelės. Išmanūs piratai sugeba nulaužti bet kokius apsaugos kodus, tad išleidus DVD, filmas kaip mat atsidurtų nelegaliose svetainėse. Lygiai taip pat pavojinga filmą dėti ir į legalią svetainę – netrūksta „išminčių“, kurie sugeba filmą nukopijuoti ir iš ten bei paskleisti nelegaliais būdais. Saugiausia yra filmus pristatyti kino teatruose. Žinoma, kyla pavojus, kad kas nors nufilmuos jį per seansą buitine kamera ar net mobiliuoju telefonu. Bet šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar ką sudomins tokios blogos kokybės filmo kopija“, – sako specialistė.

Asociacija LATGA ragina autorius kreiptis turint įtarimų, kad kūriniai naudojami nelegaliai. Taip pat specialistai pataria kūrėjams pirmiausia savo kūrinį vienokia ar kitokia forma įamžinti ir atsisiųsti sau pačiam registruotu laišku: ant voko esanti data gali tapti svariu įrodymu, įrodinėjant savo teises į kūrinį kilus ginčui dėl autorystės.

LATGA teisininkė Laura Baškevičienė:

„Išreikškite kūrinį objektyvia forma. Autorių teisė saugo tik objektyvia forma išreikštus literatūros ir meno kūrinius, kitaip tariant autorių teisė saugo idėjos išraiškos formą. Autorių teisė saugo ne tik baigtus kūrinius, bet ir nebaigtus – jų dalis, parengiamąją medžiagą (piešinius, eskizus, brėžinius, planus ar maketus), jei jie atitinka kūriniui keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, vaizduojamojo meno srityje jau pats kūrinio planas (maketas, eskizas ar pan.) gali būti autorių teisės apsaugos objektas, nes jo sukūrimo momentu idėja jau yra įgavusi konkretų pavidalą piešiant linijas ir parenkant spalvas. Taigi išreikškite idėją objektyvia forma: sukurkite aprašymą, maketą, planą, padarykite kūrinio (pavyzdžiui, skulptūros) nuotrauką. Jeigu tai muzikinis kūrinys, tai užrašykite jį natomis arba įamžinkite jį kita forma – pavyzdžiui, įdainuokite ar įgrokite pagrindinę melodiją ir išsaugokite kokioje nors laikmenoje.

Rūpinkitės kūrinio apsauga iki jo paskelbimo. Anksčiau paminėtus aprašymus, maketus, planus ir pan. galite užregistruoti LATGA. Teisinės reikšmės tokia registracija neturi, nes LR nenumato kūrinių registracijos, tačiau tai būtų vienas iš įrodymų, kad tam tikrą išraišką esate sukūręs būtent jūs anksčiau nei kitas asmuo. Tai būtų viena iš priemonių nustatyti kūrinio originalumą, konkretaus autoriaus kūrinio individualų pobūdį. Patariame autoriui neduoti brėžinių, eskizų, rankraščių, įrašų nepatikimiems asmenims. Atiduodami eskizus, planus, rankraščius ar įrašus užsakovui, pasirašykite kūrinio užsakymo sutartį, perduokite kūrinius ar nebaigtus kūrinius pasirašytinai, su spaudu „gauta“ ir data.

Paskelbkite kūrinį viešai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato, kad fizinis asmuo, kurio vardas nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl kūrinio paskelbimas užtikrina autoriaus teisių apsaugą, nes preziumuojama, kad kūrinyje nurodytas asmuo yra autorius.

Fiksuokite pažeidimą su antstoliu. Jei vis tik atsitiko taip, kad kažkas panaudojo autoriaus kūrinį be leidimo, galima pažeidimą užfiksuoti su antstoliu surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tai būtų svarus įrodymas tiek kreipiantis į patį pažeidėją, tiek į teismą.