Pereiti į pagrindinį turinį

Leidyklos misija – kokybiška literatūra

2014-05-27 11:54
DMN inf.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šiemet lieka ištikima savo prioritetui leisti aukščiausio lygio lietuvių literatūrą – klasiką ir jaunųjų kūrėjų knygas.

Shutterstock nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šiemet lieka ištikima savo prioritetui leisti aukščiausio lygio lietuvių literatūrą – klasiką ir jaunųjų kūrėjų knygas.

Knygų serija "Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius" leista 2007–2012 m., tuo metu pasirodė iš anksto numatytos 30 knygų, reprezentuojančių XX a. lietuvių literatūros autorius. Seriją nuspręsta tęsti – pernai pasirodė papildoma Jurgio Baltrušaičio eilėraščių rinktinės knyga, o ateityje planuojama seriją papildyti dar dvylika tomų, jau rengiama Pauliaus Širvio rinktinė. Papildomus tomus nutarta skirti Juozo Apučio, Ričardo Gavelio, Sigito Gedos, Kazio Jankausko (romanas "Vieškelyje plytų vežimai"), Broniaus Krivicko, Algimanto Mackaus, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Nijolės Miliauskaitės, Jono Strielkūno kūrybai. Maždaug tiek pat tomų nuspręsta išleisti ir iš XVI–XIX a.

Kaip svarbų leidyklos darbą ir rūpestį leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas įvardijo ir "artimojo palikimo" leidybą – klasikų, neseniai palikusių šį pasaulį, kūrybos išleidimą, sutvarkymą, išsaugojimą to, kas liko ant jų rašomųjų stalų. Tai ir Justino Marcinkevičiaus, ir Marcelijaus Martinaičio kūrybos knygos.
Greta klasikos, literatūros paveldo leidybos, svarbi ir šiuolaikinė lietuvių autorių literatūra. Leidykla šiemet ketina pristatyti ypač daug knygų jaunų rašytojų, daugiausia leidžiančių antrąsias trečiąsias savo knygas. Tai lietuvių literatūroje aiškiai įsitvirtinantys jauni poetai Giedrė Kazlauskaitė, Vytautas Stankus, Vainius Bakas, Aušra Kaziliūnaitė, Paulius Norvila, Aivaras Veiknys ir kiti.

Anot V.Sventicko, jaunųjų poezija įdomi, stipri, galinti pakeisti mūsų poezijos vaizdą, duoti į kaulus ir vyresniajai kartai.

Iš šiemet pasirodysiančių knygų literatūros centru kritikas vadina autorius, sulaukusius pripažinimo, žinomus ir skaitomus visoje Lietuvoj, – tai ką tik pasirodžiusios knygos "Trečias gyvenimas" autorius Romualdas Granauskas, poetas, eseistas Rimvydas Stankevičius, šiemet išleisiantis net dvi knygas (esė rinkinį ir poemą vaikams), poetai Gintaras Bleizgys, Gintaras Patackas, Rolandas Rastauskas, Stasys Jonauskas su naujais eilėraščių rinkiniais, žinomos prozininkės Jolita Skablauskaitė, Aldona Ruseckaitė.
 


2014 m. poezijos naujienos

Gintaras Bleizgys. Kai sėlinsi manęs

"Kai sėlinsi manęs" – jau septintasis savito poeto Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkinys. Tai sąžiningas, atviras bendravimas su pasauliu ir savimi, su šiuo laiku ir kitais laikais, lemiantis poetinį gyvybingumą visa ko, kas išgyvenama ir suvokiama. Tai poezija, tvirtinanti – "gyvybė visada laimi", o toks tvirtinimas aprėpia egzistencijos, tikėjimo, priešybių regėjimo ir harmonijos prasmę. Ir knygos antraštėje užkoduota ši nuostata: pavadinimas "Kai sėlinsi manęs" atėjo iš eilėraščio eilutės "išsikvėpink mirtie kai sėlinsi manęs".
Daugeliui G.Bleizgys žinomas kaip poetas, literatūros kritikas, taip pat eseistas. Ankstesnysis jo eilėraščių rinkinys "Sodas" (2012) buvo apdovanotas Julijono Lindės-Dobilo premija bei penktąja Jurgos Ivanauskaitės premija, skirta už kūrybinės sąmonės atvirumą ir intensyvumą, už poetinę drąsą ir galią kurti metafizinę tikrovę, už poetinio žodžio įtaigą, kai žodis yra daugiau nei žodis, bet "išsiplėšęs išsprogęs grynuolis".

Giedrė Kazlauskaitė. Meninos

Apysakų knygos "Sudie, mokykla" (2001) ir poezijos rinkinio "Heterų dainos" (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga.

"Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų", – sakė poetė.
Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros darymo. Eilėraščiai turi pasakojimo elementų, bet jais nesiriboja. Atsiskleidžia savitos laikysenos asmenybė, kelianti susidomėjimą.
"Už knygos struktūrą esu dėkinga anoniminiam interneto komentatoriui, kadaise pavadinusiam mane infante. Velázquezą toji replika tik pritraukė, o ne atvirkščiai. Demonstratyvių ryšių su tapyba stengiuosi neturėti, bet CV jų nuotrupų yra (nebaigta nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, nepradėtos studijos dailės akademijoje). Svarbiu "Meninų" rašymo kontekstu tapo vengimas rašyti disertaciją apie Vincą Mykolaitį-Putiną (tačiau tai – daug gėdingesnis CV faktas). Būta kvailo juokelio, kad apsigynusi dėstysiu kursą "Putinas ir aš". Bijau, šią knygą galima pavadinti savotiškais tokio fantazmo konspektais.

Galimas daiktas, akademinius reikalus bus užnuodiję du sezonai Lietuvos televizijoje. Todėl ir televizorius eilėraščiuose – neatsitiktinis motyvas, o sapnų intarpai – tragikomiška viešumo pasekmė. Ko negali papasakoti iš ekrano, išduoda sapno metaforos.

Prie kontekstų derėtų paminėti plaukimą šatėnų tekstais, darbą redakcijoje. Devyniasdešimt šeštųjų "Šiaurės Atėnai", kuriuos skaitydavau autobuse, važiuodama į mokyklą, man ir liko idealas; kitaip sakant, Prousto kvapų simbolikoje jie man reiškia madeleine", – knygos atsiradimo aplinkybes pristato G.Kazlauskaitė.

Vytautas Stankus. Iš veidrodžio, už

Antroji jauno poeto Vytauto Stankaus knyga (pirmoji – "Vaikščiojimas kita ledo puse", išleista 2009 m.). Eilėraščiai balansuoja ant dramatiškos ribos: tarp gražu ir teisinga, tarp žmogaus vienatvės ir atsargių pastangų ją įveikti. Neatsisakoma kiek vyresnių poetų atradimų ir kartu kuriamos savitos įdomios kompozicijos (antras skyrius, knygą vienijančio ciklo vaidmuo). Knygos redaktorius Donaldas Kajokas. Viršeliui panaudota Mindaugo Sabaliausko grafika.

"Kūrinių komponavimui gali pasitarnauti skaičiukai. Pirma eilutė, dešimtas dvieilis, septyniolikta pauzė... Taip poetinis kalbėjimas įsigyja netikėtų jungčių ir aidėjimų. Skaitydami, ypač antrą skyrių, matysite. Per visą knygą teka veidrodinis ciklas. Atspindžių, tikrų ir kreivų vaizdų karalystės. Jausmus galima tiesiogiai reikšti, bet galima šią užduotį patikėti pokalbio trupiniui, detalei, prisiminimo ar sapno vaizdiniui. Čia ir eina Vytautas Stankus. Jis žino, ką nori pasakyti, ir kartu tikrinasi sakymo tikrumą, nes jo siekia visais būdais. Keista – abejonė stiprina pasitikėjimą. Švaru – taip nusakyčiau jauno poeto supratimų ir poetinės kalbos vertes. Šioje knygoje susitinkame su naujomis mūsų poezijos prošvaistėmis", – sako literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų