Lietuviškai dainuos – ne tik lietuviais gimę

Sunkiausios frazės

„Kaip eglė ten prie Šešupėlio, ir vėtroj, ir žiemoj žaliuos“, – susikaupę kartoja Estijos latvių choro „Ziemeļu Balsis“ („Šiaurės balsai“) dainininkai iš devynių šalių. Jų kelią į Lietuvos dainų šventę užfiksavusiame Krišjānis Pleiko (Upeskino) vaizdo įraše matyti, kaip choristai bando atkartoti Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ žodžius, kiek pastangų įdėjo repetuodami visas šimtmečio Dainų šventės Lietuvoje dainas.

Vis dėlto, pasak choro koordinatorės Martos Briedės, visi choristai pripažino, kad sunkiausia buvo ištarti „Jau nebeskirsiu tau trumpučių pasimatymų“ iš Manto Jankavičiaus dainos „Vienam pasaulyje“. Pasak Martos, daina gana greito tempo, joje labai daug ilgų žodžių, tad buvo sunku juos ištarti. Bet pastangos davė vaisių.

Kitam Lietuvos Dainų šventėje dalyvausiančiam tarptautiniam – ES Tarybos generalinio sekretoriato – chorui „Cantare“, pasak jo vadovės Gretos Pikutienės, didžiausias iššūkis buvo žemaitiška daina vyrų chorui, nes žemaičių kalba dar sudėtingesnė nei lietuvių, mat joje labai daug dvibalsių. Greta prisipažįsta, kad net jai tai buvo iššūkis, nes ji – iš kito krašto.

Per 20 užsienio chorų

Į didžiausiu šių metų Lietuvos kultūros įvykiu vadinamą birželio 29–liepos 6 dienomis vyksiančią šimtmečio Dainų šventę atvyks ir daugiau kolektyvų iš užsienio. „Liepos 6 d. Vingio parke vyksiančioje Dainų dienoje „Kad giria žaliuotų“, jubiliejinės šventės finaliniame renginyje, dalyvaus daugiausia dalyvių – apie 13 tūkst. Dainuos per 330 chorų, didžioji jų dalis – iš Lietuvos. Bet per 20 kolektyvų atvyks iš viso pasaulio, net tokių tolimų šalių kaip Australija, Argentina, JAV, Kanada“, – pasakoja Dainų dienos koordinatorius, Lietuvos nacionalinio kultūros centro chorų specialistas Tomas Kreimeris.

Nelietuvakalbiai labai stengėsi kuo tiksliau ištarti visus sunkiausius lietuviškus žodžius.

Vieni iš užsienio atvyksiantys chorai susikūrę lietuvių išeivių ir jų palikuonių pagrindu. Tokių kolektyvų nemažai yra JAV, Kanadoje, Australijoje, Argentinoje. Jie daug metų puoselėja lietuvybę, dainuoja lietuviškas dainas, šoka tautinius šokius, ir tai vyksta iš kartos į kartą. Jie – nuolatiniai Lietuvos dainų švenčių dalyviai.

Pasak T. Kreimerio, nauja ir labai džiuginanti tendencija – vis daugėja lietuviškai dainuojančių kolektyvų Europoje, labai plečiasi jų geografija. Kuriasi daug naujų chorų, nemažai jų Lietuvos dainų šventėje dalyvaus pirmąkart. Atvyks lietuviškai dainuojantys chorai iš Švedijos, Danijos, Šveicarijos, iš Prancūzijos laukiama Paryžiaus moterų choro „Lietuvaitė“. Tokių chorų iniciatoriai būna lietuviai, bet dalis choristų nėra lietuvakalbiai.

T. Kreimeris pasakoja, kad atvyksta ir keletas kolektyvų be lietuviškų šaknų. Vyrų choras „Frachori“ iš Rygos parengė vyrų chorų programą. „Ziemeļu Balsis“ – Estijos latvių choras – parodė ypač didelį norą dalyvauti Lietuvos dainų šventėje, išmoko visus 32 kūrinius lietuvių kalba. Iš Briuselio atvyksta choras „Cantare“, kuriame dainuoja įvairių tautų choristai.

ES Tarybos generalinio sekretoriato choras „Cantare“ iš Briuselio:

Visose Baltijos šalyse

„Ziemeļu Balsis“ pernai dalyvavo Latvijos dainų šventėje. „Bet ji – kas penkeri metai, o tarp jų norisi dalyvauti ir kituose įdomiuose renginiuose. 2023-iųjų pavasarį man kilo idėja: gal galime tapti pirmuoju choru, kuris dainuos visų trijų Baltijos šalių dainų šventėse? Latvijoje šventė buvo 2023-aisiais, Lietuvoje bus 2024-aisiais, Estijoje – 2025-aisiais. Trys dainų šventės per trejus metus! Baiminausi, kad nepatiks tokia idėja, bet visų paklausiau ir pamačiau entuziazmą – taip, padarykime tai“, – pasakoja „Ziemeļu Balsis“ koordinatorė M. Briede.

Vieninteliai: „Ziemeļu Balsis“ („Šiaurės balsai“) nori tapti pirmuoju choru, kuris dainuos visų trijų Baltijos šalių dainų šventėse. „Ziemeļu Balsis“ archyvo nuotr.

Ji paskambino Dainų šventės Lietuvoje Dainų dienos koordinatoriui T. Kreimeriui, jis suteikė visą informaciją. Teko įdėti daug pastangų pradedant nuo bandymo ištarti lietuviškus žodžius, bet choras išmoko visą repertuarą, nusiuntė įrašus. „Ir štai mes važiuojame į Lietuvą“, – džiaugiasi Marta.

Mylimiausia ne tik jos, bet ir daugumos choristų daina – „Neišeik, saulala“. „Daina labai skiriasi nuo kitų. Buvo tikras iššūkis ją išmokti, nes techniškai – tai sudėtingas kūrinys. Kai darėme įrašą, reikėjo labai įsiklausyti vienas į kitą, tad labai daug repetavome ir galiausiai atėjo pojūtis, kad dainuoja ne pusšimtis atskirų dainininkų, o visi kaip vienas. Tai visą chorą pakėlė į naują lygį. O daina tiesiog nuostabi“, – žavisi Marta.

„Ziemeļu Balsis“ – Estijoje gyvenančių latvių choras, bet jame dainuoja žmonės iš dar aštuonių šalių – Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Turkijos, Kinijos, taip pat ir Estijos. Juos į Estiją atvedė skirtingi keliai. „Daug žmonių dirba universitetuose, daugiausia Tartu, yra čia studijuojančių, tarp jų – latvių kalbą Tartu universitete, tad jiems choras – gera galimybė praktikuotis. Kiti studijuoja Gynybos akademijoje, yra ambasadų darbuotojų, o kai kurie į Estiją persikėlė, nes jų sutuoktiniai – estai“, – pasakoja M. Briede.

„Ziemeļu Balsis“ įsteigtas prieš dešimtmetį, bet COVID-19 pandemija dviem metams jo veiklą buvo nutraukusi. 2022-aisiais šis tarptautinis choras atsikūrė, į jį atėjo daug naujų choristų. Choras turi dvi dalis: viena – Taline, kita – Tartu. Kiekvieną savaitę repetuoja atskirai, o kartą per mėnesį savaitgaliui susirenka visi kartu. Choras turi du dirigentus – Matīss Briedis ir Rihards Zariņš.

Į Lietuvą rengiasi beveik visi iš 53 choristų. Pirmiausia vyks dainuoti į Kauną, o paskui lauks repeticijos ir didžioji Dainų diena Vilniuje. Choristai iš Estijos laukia, kada galės įsilieti į vieną didžiulį chorą, nes, giria M. Briede, Lietuvos chorai nuostabūs, jie puikiai dainuoja.

Prieš atvykdami į Lietuvą „Ziemeļu Balsis“ dar dalyvaus Tartu – šiemetinės Europos kultūros sostinės – Dainų šventėje. O savo koncertuose choras jau dabar dainuoja ir lietuviškas dainas. „Dainuojame, nes jos labai gražios. Klausytojai ne visuomet supranta, apie ką jos, bet melodijos įstabios. Iš tiesų mėgavomės jų mokydamiesi“, – sako M. Briede.

Kolegos iš Briuselio

Tarp keliolikos tūkstančių jubiliejinės Dainų šventės choristų lietuviškai dainas trauks ir trylika skirtingų tautų dainininkų iš Briuselio, pasipuošusių kiekvienas savo tautos nacionaliniais kostiumais. Į chorą „Cantare“ susibūrė ES Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojai.

Choro vadovė – šios institucijos vertimo skyriaus koordinatorė Greta Pikutienė – gimusi ir augusi Kaune, o dabar jau dvidešimt metų gyvena Briuselyje. Lietuvos muzikos akademijoje pas profesorių Vytautą Miškinį baigusi chorinį dirigavimą, ji dainavo chore „Jauna muzika“, porą sezonų dirbo Kauno muzikinio teatro chore, buvo choro vadovo asistentė. O dabar vadovauja tarptautiniam chorui Briuselyje.

Greta pasakoja, kad tai – bendradarbių kolektyvas, net repetuoja darbo vietoje, aukodami pietums skirtą laiką. Choras gyvuoja penkerius metus. Pradėjo nuo kalėdinių dainų, paskui plėtė repertuarą.

„Pamaniau, kad reikia pasiūlyti važiuoti į Dainų šventę Lietuvoje, didžiausią dainų festivalį, šiemet švenčiantį šimtmetį. Tai tikrai ypatinga proga, kurios negalime praleisti“, – pasakoja G. Pikutienė.

Ji prisipažįsta ir pati buvusi skeptiška, ar kas norės mokytis lietuviškų dainų, nes tai didelis iššūkis. Iš pradžių idėją su entuziazmu palaikė tik lietuvė dainininkė. Paskui Greta dar kartą pasiūlė ir trylika žmonių, maždaug pusė choro, pasakė: „Norim, darom.“

Europa: į chorą „Cantare“ susibūrė ES Tarybos generalinio sekretoriato darbuotojai iš Estijos, Ispanijos, Portugalijos, Danijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lietuvos. „Cantare“ archyvo nuotr.

Buvo tikrai nelengva išmokti lietuviškai. Choristai iš Estijos, Ispanijos, Portugalijos, Danijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos įdėjo daug pastangų.

Choro vadovė pasakoja, kaip kolegė lietuvė darė tarimo įrašus, kad kiti namie klausytų, kaip tariami dainų žodžiai, ir savarankiškai ruoštųsi. „Kitakalbiams nėra lengva ištarti lietuviškus dvibalsius „uo“, „ie“, sunku atskirti, kur tarti „e“, o kur „ė“. Didelė dalis choristų – vertėjai raštu, moka nemažai kalbų, tad bandėme rasti tarimo atitikmenį kitos kalbos žodyje“, – pasirengimo detales atskleidžia G. Pikutienė.

Visi gilinosi ne tik į tarimą, bet ir į dainų prasmę. Pasak G. Pikutienės, verčiant žemaitišką dainą karine tematika, kuri ypač aktuali ir dabar, iš jaudulio net oda šiurpo. Bet būna ir juokingų situacijų. Repertuare – daug patriotinių dainų, ir kiek juokinga, kai įvairių tautų žmonės dainuoja: „Lietuviais esame mes gimę“.

Briuseliečiai išmoko šešiolika Dainų šventės kūrinių iš pirmos ir paskutinės šventės dalies repertuaro, per kelias dienas padarė įrašus ir išsiuntė Dainų šventės komisijai.

„Kai padarėme įrašus, parodžiau savo vyrui, taip pat muzikantui, jis sakė, kad sunku atskirti, kad dainuoja nelietuviai. Tikrai išėjo neblogas rezultatas, todėl labai džiaugiuosi, kad komisija mus gerai įvertino ir gavome kvietimą atvykti į šventę“, – sako G. Pikutienė.

Daugumai choristų tai bus pirma kelionė į Lietuvą. Bent keli atvažiuoja anksčiau, praleis čia visą savaitę, susiplanavę pažinti Lietuvą, kai kas dar liks po šventės, atvažiuos ir su šeimomis. Net tie, kas neturi daugiau atostogų ir atvažiuoja tik toms kelioms dienoms, bent kiek pamatys Lietuvos, nes jau atvykimo vakarą užsakyta ekskursija su gidu po Vilnių, bus išvyka į Trakus, Kauną, o kai kas svajoja ir iki pajūrio nulėkti.

Daugiau tokio masto dainų švenčių kaip kad Baltijos šalyse pasaulyje nėra, ne veltui jos įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Todėl ir užsienio kolektyvams įdomu jose dalyvauti.

Briuselyje gyvenančių kuo įvairiausių tautų atstovų choro „Cantare“ dainuojamos lietuviškos dainos skambės ne tik Dainų šventėje. „Neturime progos padainuoti visų išmoktų, bet išsirinkome „Kur giria žaliuoja“ ir ją dainuojame koncertuose – ir Europos Komisijoje ją atlikome, dainuosime ir ES taryboje Muzikos dienos proga. Man ši daina labai patinka. Taip įspūdingai skamba, kai vyrai unisonu užtraukia savo partiją. Labai jautri ir be galo harmoninga daina“, – sako lietuvaitė Greta, išmokiusi kolegas iš kitų šalių pamilti lietuviškas dainas.

Reikalavimai tokie pat

Dainų dienos koordinatorius T. Kreimeris aiškina, kad kolektyvams iš užsienio galiojo tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos. Tiesa, Lietuvoje buvo galimybė nuvykti ir išgirsti juos gyvai, o chorai iš kitų šalių turėjo atsiųsti kūrinių, kuriuos ketina dainuoti šventėje, įrašus. Juos vertino ta pati komisija, kaip ir Lietuvos kolektyvus, komentavo pasirodymus, davė patarimų, pagelbėjo.

„Suprantama, kam lietuvių kalba nėra gimtoji ar ją retai naudoja, buvo sunkiau. Matosi ir iš įrašų, kiek daug darbo įdėta. Norėjome visiems duoti šansą, tad chorai, įdėję daug pastangų, tobulėjo, ir visi atitiko Dainų šventės reikalavimus, atmestų nebuvo“, – džiaugiasi T. Kreimeris.

Pasak jo, rengiantis Dainų šventei užsienio chorams didelė pagalba buvo tai, kad šventės portale buvo įkelti visų repertuaro kūrinių įrašai, tad buvo galima jų klausytis, analizuoti, mokytis.

Užsieniečiai į šventę atvyks už savo lėšas, o šventės organizatoriai pasirūpino apgyvendinimu ir maitinimu. Išskirtinių sąlygų, kaip ir ankstesnėse šventėse, užsieniečiams nėra, bet, pasak T. Kreimerio, dėl to problemų nekyla. Liepos 4-ąją, dvi dienos iki didžiojo renginio, visi chorai susirinks į pirmą repeticiją, kitą dieną – į dar dvi, viena jų – generalinė. T. Kreimeris tikisi, kad chorai per jas susidainuos ir puikiai skambės liepos 6-ąją. Tądien dėl viso pikto numatyta ir rezervinė repeticija, bet tikimasi, kad jos nereikės. Liks džiaugtis švente ir gerai dainuoti.

T. Kreimeris primena: daugiau tokio masto dainų švenčių kaip kad Baltijos šalyse pasaulyje nėra, ne veltui jos įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą. „Todėl ir užsienio kolektyvams įdomu jose dalyvauti. Chorų vadovai pasakoja, kad vos pasibaigus šventei jie jau laukia kitos, jai rengiasi, planuoja atostogas. Tai jiems labai svarbu, o mus jų užsidegimas skatina kuo geriau rengtis ir dirbti vardan tos...“ – sako T. Kreimeris.