Architektūros bienalė yra seniausios ir geriausiai pasaulyje žinomos Venecijos bienalės dalis, sutraukianti daugiau nei 275 tūkst. lankytojų, tarp kurių – architektūros profesionalai, kuratoriai, kritikai, tūkstančiai žiniasklaidos atstovų. Tai – pagrindinis, kas dvejus metus vykstantis, architektūros renginys pasaulyje.

Lietuvos architektų sąjungos parengtas Lietuvos nacionalinio paviljono projektas „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“ (Archi-Tree-tecture) akcentuoja išliekamąją tvarios architektūros vertę ir išskirtinį gamtos vaidmenį tvarios architektūrinės idėjos atsiradime.

Tai – mūsų tvarumo indėlis į bendrą Venecijos architektūros bienalės kryptį  „One place, one solution“, galintis tapti pavyzdžiu kitiems ir  Lietuvos atsakas, kaip turimą gerąją architektūros praktiką naudoti iššūkiams su globalinio klimato kaita spręsti, reflektuoti Naujojo europinio bauhauzo idėjas ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, jungti kultūros, aplinkos ir tvaraus dizaino kryptis, skatinti bendruomenių dalyvavimą miestų istorinės atminties saugojime ir naujos architektūros atsiradime.

Organizatorių nuotr.

Pagrindinė paviljono idėja – parodyti, kad architektūros tvarumas prasideda nuo tvarios pastato erdvinės ir planinės idėjos, kuri, keičiantis aplinkai ir pastato funkcijai bei statybos procesams lieka pagrindine verte. Teigiama, kad aukštos kokybės architektūros pagalba Genius loci – gamtinė (ir ne tik) tapatybė, būdama viena pagrindinių visuomeninės atminties vertybių, architektūros procesų vyksme ne tik turi būti išsaugoma, bet gali būti ir išryškinama, t. y. tampa pastato architektūros idėja.

Ekspozicijoje tai pristatoma per septynis originalius praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpių Lietuvos architektūros kūrinius, kurių architektūrinė idėja atsirado dėl sklype augančių medžių.

Dalis šių pastatų yra tikras Lietuvos architektūros „aukso fondas“. Jis niekada nebuvo pristatytas tarptautinėje erdvėje:

– poilsio namai „Žilvinas“ Palangoje (1969 m., architektas – A. Lėckas), kurio projekto idėja yra sukonstruota kaip medis miške; 

– išskirtinės estetikos, architektūrinio skaidrumo, pajūrį simbolizuojančio banguoto stogo formos, medinių konstrukcijų vasaros skaitykla Palangoje (1968 m., architektas – A. Čepys), kurioje seni medžiai yra pastato viduje ir „prasmeigia“ stogą; 

– medinių konstrukcijų, originalios modernizmo formų interpretacijos parodų paviljonas „Kupeta“ Palangoje (1968 m., architektas – A. Čepys), su esamais medžiais pastato kieme atspindi sovietmečio architektūros palikimą, kuris vis labiau domina pasaulio architektūros tyrėjus.

– Šiuolaikinį laikotarpį žymi Vilkaviškio autobusų stotis (2020 m., architektas – G. Balčytis), kurioje esami sklypo medžiai padiktavo pastato idėją ir atlieka pagrindinį kompozicinį vaidmenį.

– Baigiami rengti medinių konstrukcijų Valstybinių miškų urėdijos būstinės (2023 m., architektai: G. Ubarevičiūtė, G. Mamavičius, O. Lozuraitytė, P. Išora, G. Černiavskaja) ir medinių konstrukcijų Druskininkų autobusų stoties pastato projektai (2023 m., architektas – G. Balčytis) su esamais brandžiais sklypo medžiais pastato vidinėse erdvėse pristatys ateities medinės architektūros vizijas.

Organizatorių nuotr.

Architektūros ekspoziciją sudaro pastatų maketai, filmuota bei kita vaizdo grafikos priemonėmis parengta vizualinė medžiaga, kuri bus demonstruojama keturiais projektoriais ant architektūrinio elemento – kubo.

Ekspozicijos  vizualinis meninis akcentas-instaliacija – nupjauto ąžuolo kelmas, iškastas su visa šaknų raizgalyne:  nuvalytas nuo žemių, vizualiai sutvarkytas, ir tinkamai apšviestas, yra vienas iš paviljono idėją inspiravusių veiksnių – visuomenės pasipiktinimo „sprogimas“ savavališkai nukirtus 100-metį ąžuolą Vilniaus centre rodo, kad šiuolaikinių miestų struktūrose gamtinė tapatybė įgyja svarbią vietą. Vietos bendruomenės įgauna vis svaresnį balsą urbanistikos ir architektūros kūrimo procesuose, o medžiai miestuose yra vis atkakliau ginami.

Lietuvos paviljono programą papildys Lietuvos ir net šešiolikos Europos universitetų architektūros ir meno studentų kūrybinės dirbtuvės, kviestinių Lietuvos ir užsienio architektų pranešimai bei diskusijos rugsėjo 22–28 d.

Lietuvos paviljono ekspozicijoje pristatomi Lietuvos architektūros darbai, kuriuos kūrė Albinas Čepys, Algimantas Lėckas, Gintaras Balčytis, Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, Gabrielė Ubarevičiūtė ir Giedrius Mamavičius, ekspozicijos architektūrą kūrė architektai Paulius Vaitiekūnas ir Andrius Pukis, audiovizualinius sprendimus įgyvendino duetas „Bionics“ – Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers,  skulptorius – Kęstutis Lanauskas.

Lietuvos paviljono komisarė dr. Jūratė Tutlytė, idėjos autorius ir kuratorius architektas Gintaras Balčytis.