L. Danilienės kelias į meno pasaulį prasidėjo gana anksti, buvo platus ir ilgas: smuiko ir fortepijono pamokos muzikos mokykloje, atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos kursai, keramikos kursai Vilniaus dailės akademijoje ir pas profesionalią keramikos dėstytoją Ievą Bertašiūtę-Grosboką. Jau tada atsiskleidė išskirtinis autorės kūrybinis stilius, ryškus keliose meno srityse. Šiandien ji ištikima tik keramikai.
Originalius L. Danilienės kūrinius išvydo personalinių ir kolektyvinių parodų Lietuvoje bei užsienyje lankytojai, jie pristatyti Prancūzijoje išleistuose albumuose ir Indijos meno kataloguose. Kasdien apie savo kūrybą, su meile kuriamų dirbinių atsiradimo istorijas menininkė pasakoja socialiniuose tinkluose.
L. Danilienės kūriniai išsiskiria geometrinėmis mozaikinėmis formomis, augalų motyvais, gėlių, drugelių simboliais, itin ryškiomis kontrastingomis spalvomis. Naujausiame cikle „Krosnies istorijos“ atsiveria kitoks autorės požiūris į kūrybą – svarbiausiu kūrybinio proceso personažu tampa krosnis. Ji susijusi ne tik su autorės rankų kruopštumu, protėvių ir paveldo dvasia, bet ir yra įkvėpimo šaltinis kurti istorijas, tampančias kasdienine rutina ir unikaliais objektais.
„Krosnies istorijose“ susitinka ne tik emocijos: spalvos, faktūros, tekstūros, simboliai ir formos, bet ir ženklai, tampantys pasakojimo personažais.
Krosnies istorijomis gyvenanti menininkė sako kurianti dialogą tarp tradicinės ir šiuolaikinės keramikos ir amato, tarp meninės raiškos, autentiškumo, natūralių medžiagų, spalvinių akcentų ir formų žaismo. Kiekvieno dirbinio atsiradimas – ne tik techninis procesas, bet ir tam tikra laiko žyma, atkartojanti nueitą kelią.
Tyloje kūrybos procesą stebinti, galiausiai reikšmingai jame dalyvaujanti krosnis sujungia daugybę istorijų, kurias pajaučiame ir atpažįstame žvelgdami į galutinį objektą – keramikos dirbinį.
„Krosnies istorijos“ – mažytis stebuklas mano kasdienybėje. Šis stebuklas labai laukiamas, tai tarsi savaitės, viso darbo galutinis neįtikėtinas rezultatas ir plati šypsena, kurios negaliu sulaikyti kaskart praverdama dar šiltas krosnies duris, – sako L. Danilienė. – Nežinau, ką rasiu už jų. Dažnai randu linksmas, spalvotas istorijas, tačiau pasitaiko ir niūresnių akimirkų.“
Tačiau ir jos yra dalis menininkės gyvenimo, dalis jos istorijos. „Krosnies istorijos“ – tai mano, kūrėjos, gyvenimo kaime dalis. Gyvenimo gamtos ir tylos apsuptyje – ten, kur gimsta tai, kas nuoširdu ir tikra. Tai tikėjimas savo svajone, viltis, kad viskas pasiseks. Kad viską įveiksiu ir man pavyks prakalbinti molį, surasti ir išsaugoti savo kūrybos braižą, išraišką. Kiekvienas mano darbas – apie mane, tai mano asmeninė gyvenimo istoriją“, – sako menininkė. Ji nebijo atskleisti tikrosios savęs: „Be pataikavimo, be baimės būti pasmerktai, be bandymų kažką išlaikyti ir prie kažko pritapti – tai tikros, mano susikurtos, laisvės būsena... Būti savimi ir dėl savęs, tvirtai žinoti, kad tik mano vidinė skleidžiama šviesa pritrauks tuos, kam ji reikalinga, o tai, kas nereikalinga išsisklaidys kaip dūmas savaime – mano kasdienėse krosnies istorijose.“
Naujausi komentarai