Kaip pranešė ministerija, premija skirta už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Ministerija pažymi, jog gerai žinomi ir vertinami S. Narbuto LDK literatūros tyrimai ir vertimai iš senosios graikų bei lotynų kalbų, tarp kurių ypatingą vietą užima svarbiausias pastarųjų metų darbas – Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ rankraštinio šaltinio šifravimas, tyrimas, komentavimas, vertimas ir publikavimas.

„Tai reikšmingiausias ir didžiausias heraldikos veikalas įvairiakalbėje LDK raštijoje. Jame gausu informacijos apie visas LDK didikų ir gausias bajorų gimines, jį puošia daugiau kaip 600 herbų piešinių.  Šis vardynas – itin vertinga mūsų kultūrinio paveldo dalis, o jo lietuviškos mokslinės publikacijos pasirodymas neabejotinai svarbus mokslo ir kultūros įvykis“, – teigiama pranešime.

Pažymima, jog per pastaruosius penkerius metus S. Narbutas taip pat vienas ir su bendraautoriais skelbė tyrimų rezultatus keturiose knygose, skaitė pranešimus konferencijose, publikavo senąją raštiją ir kultūrą populiarinančių mokslinių straipsnių.

Nuo 2010-ųjų S. Narbutas vadovauja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, nuo 2011 metų yra Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos, o nuo 2014-ųjų – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narys.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui. Ji, kartu su kitomis Kultūros ministerijos premijomis, bus įteiktos Vilniaus rotušėje gruodžio 14 dieną.