Mados festivaliai Lietuvoje jau turi tradicijas

Didžiausiu mados renginiu Lietuvoje tituluojama ką tik praūžusi dvyliktoji „Mados infekcija“. Ir veikiausiai daugelis jos lankytojų jau net neprisimena ar primiršo mados kultūros mūsų šalyje pradininkus – mados festivalius, kurie Vilniuje vyko dar iki populiariosios „Infekcijos“.

Seniausias festivalis
Seniausiu jų, pasak dizainerės Sandros Straukaitės, galėtume vadinti 1989 m. dizainerės Zitos Gustienės pradėtas rengti Madų dienas. Šou vykdavo „Litexpo“ rūmuose, Dramos teatre, o paskutiniais metais – Sporto rūmuose. „Tai buvo pirmas mano renginys. Labai daug neprisimenu, bet įstrigusios didelės Sporto rūmų erdvės, kuriose modeliai atrodė tokie mažyčiai. Beje, tada ekranų, kuriuose galima juos pamatyti iš arčiau, nebuvo“, – pirmą mados festivalį Vilniuje, kuriame pristatė penkis savo modelius, prisiminė S.Straukaitė.

Vilniaus madų dienos vykdavo iškart po tais pačiais metais prasidėjusios Rygos madų savaitės, kurioje dalyvaudavo ir lietuvių dizaineriai. „Čia mus pastebėjo, ir Z.Gustienė pakvietė dalyvauti Vilniaus madų dienose“, – sakė S.Straukaitė.

„In Vogue Vilnius“ – aukštoji mada
Madų dienas 1991 m. pakeitė festivalis „In Vogue Vilnius“, kuris vyko iki 1999-ųjų. Jo idėja buvo pristatyti gatavus drabužius. „Prancūzai ir kiti mados namai atveždavo čia aukštąją madą. Staiga sovietmečio žmonėms, kurie nebuvo matę nei tų madų, nei jų pristatymų, buvo parodyta aukštoji mada. Aišku, jiems tai darė įspūdį, buvo kaip teatras, nepasiekiama svajonė, kuri staiga atsirado jų namuose“, – apie vieną didžiausių mados renginių Lietuvoje pasakojo dizainerė.

Kalbėdama, kodėl būtent čia būdavo atvežamos pasaulyje garsių mados namų kolekcijos, ji svarstė, kad vakariečiai tikėjosi naujos rinkos savo produkcijai. Tačiau retas įvertino tai, kad žmonės tiesiog neturėjo pinigų.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre vykstančiame „In Vogue Vilnius“ festivalyje savo kolekcijas pristatė tuo metu dar niekam nežinomi Lietuvos kūrėjai: Julija Žilėnienė, Seržas Gandžumianas, Jolanta Rimkutė, Ieva Ševiakovaitė ir kiti.

Pasak dizainerės, festivalio „In Vogue Vilnius“ principas buvo toks: vakare savo kolekcijas pristatydavo garsūs mados namai, o dieną vykdavo jaunųjų dizainerių konkursas. Jiems pristatant savo kolekcijas, publika salėje nesėdėdavo, o tie, kurie nugalėdavo, turėdavo galimybę dalyvauti vakarinėje dalyje ir kolekcijas demonstruoti su garsiais mados namais. Paskutiniais festivalio gyvavimo metais į sostinę savo naujausias kolekcijas buvo atvežę prancūzų mados namai „Rochas“, „Lecoanet Hemant“, japonų „Issei Miyaki“.

Tuo metu kolekcijų pristatymai vis dar būdavo stebimi iš toli. „Susirinkusi publika patogiai įsitaisydavo aksominiuose Operos ir baleto teatro krėsluose ir šou žiūrėdavo kaip spektaklį. O per pertraukas ponai, kaip ir dabar vykstant spektakliams, vaikščiodavo ratu“, – šypsodamasi apie nemirštančią tradiciją pasakojo pašnekovė.

„Dienos“ mados savaitė
Pasibaigus „In Vogue Vilnius“ buvo pradėta organizuoti Vilniaus mados savaitė. „Kaip tik buvau baigusi akademiją. Ir 1994 m. pradėjome rengti šį festivalį. Ieškojome rėmėjų, bet jų nebuvo. Taigi po pirmo renginio teko parsiduoti laikraščiui “Diena„, ir Mados savaitė tapo “Dienos„ mados savaite“, – pasakojimą apie mados festivalius tęsė dizainerė.

Šis renginys vyko dukart per metus. S.Straukaitė prisiminė, kad į pirmą renginį, kuris vyko Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), atsigabeno tą patį podiumą, kurį naudojo per paskutinį kolekcijų pristatymą akademijoje. „Kai mokiausi akademijoje, lapkritį ir gruodį darydavome kolekcijų pristatymus. Vestibiulyje statydavome podiumą, susirinkdavo daug žmonių, ir ne tik iš akademijos, veikdavo baras. Būdavo labai šalta, manekenėms iš burnų net garas eidavo“, – linksmai į praeitį nuklydo dizainerė.

Minėtas podiumas buvo pagamintas labai ilgas ir tik 1 m pločio. Ir kai juo eidavo manekenės, pašnekovės teigimu, visiems atrodydavo, kad jos viena kitą nuo podiumo nustums. „Nors prasilenkti tos vietos tikrai užteko“, – šypsojosi dizainerė.

„Dienos“ mados savaitė iš ŠMC netrukus persikėlė į „Litexpo“ rūmus. Kaskart būdavo atrenkami nauji dizaineriai, kurie galėdavo dalyvauti ir pristatyti savo kolekcijas. „Bet greitai prasidėjo taip: kas duoda pinigų, tas ir dalyvauja. Prasidėjo intrigos, nenorėdavome dalyvauti su tais, kurių kolekcijos silpnesnės. Mums netiko ir organizatorių požiūris. Prašydavome, kad padarytų įdomesnių podiumų, pavyzdžiui, tokį kokį kartą iš sumaltų padangų buvo sukūrusi Jūratė Paulėkaitė“, – pasakojo mados renginių komercializacija buvusi nepatenkinta pašnekovė.

„Dienos“ madų savaitė vykdavo ir Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kartą čia žiūrovai per pasirodymą buvo sukeisti vietomis su modeliais – publika sėdėjo scenoje, netoli buvo padarytas podiumas, kuriuo vaikščiojo modeliai. Renginio pabaigoje, pakilus uždangai, buvo matyti visos žiūrovų kėdės. „Sakyčiau, vaizdas labai priminė Michelangelo Antonioni filmus“, – teigė S.Straukaitė ir prisiminė, kad kitą kartą per kolekcijos pristatymą modeliai vedėsi po šunį, o tie šuniukai buvo apvilkti dizainerės kurtais drabužėliais.

Festivalis tęsėsi iki 2000-ųjų rudens.

Avangardinė mada
Kalbant apie mados renginius, nevalia pamiršti ir drąsiais eksperimentais garsėjančio tarptautinio meno ir madų festivalio „arMada“. Jo istorija siekia 1995–1999 m. Šis avangardinės mados festivalis nuo kitų skyrėsi ir tuo, kad vykdavo netradicinėje erdvėje – apleistame Užupio meno inkubatoriaus kieme. „Susirinkdavo daug žmonių, pristatymus buvo galima stebėti net pro namo langus. Įdomi atmosfera“, – apie renginį pasakojo S.Straukaitė.

Legendinė „arMada“ atgimė prieš dvejus metus. Ji vėl buvo surengta savo tradicinėje vietoje – Užupio meno inkubatoriaus kieme. Festivalio tikslas – pristatyti originaliausius, drąsiausius ir netradiciškiausius menininkų kūrinius. Šiame meno ir madų šou savo kolekcijas pristatė dizaineriai Egidijus Sidaras, J.Rimkutė ir I.Ševiakovaitė.

„Mados infekcija“
1999 m., kai paskutinius metus gyvavo buvę festivaliai, į Lietuvos mados istoriją įžengė „Mados infekcija“. „Atsiskyrėme nuo “Dienos„ madų savaitės, paskutiniais metais joje nebedalyvavome, nes norėjome rengti ką nors, kas ne taip komerciška. Tada ir gimė “Mados infekcija", – kaip atsirado populiarus mados renginys, atskleidė S.Straukaitė.
Pirmasis kolekcijų pristatymas vyko ŠMC. Kaip sakė dizainerė, lengva nebuvo, bet jie labai norėjo šio renginio. „Buvo sunkūs laikai. Po pirmo renginio supratome, kad viskas į minusą, liko daug skolų. Daugelis dizainerių tada atsuko nugarą, nieko nenorėjo daryti, – sunkią pradžią prisiminė pašnekovė ir pridūrė: – Aišku, sunku tuos renginius daryti, sunku, kai daug žmonių vienoj krūvoj. Visi norėjo kurti savo firmas, o organizuoti renginį – atskiras darbas.“

„Mados infekcijos“ gimtieji namai – ŠMC. Tačiau per dvylika metų renginio vieta dėl įvairių priežasčių buvo keičiama keletą kartų. Trejus metus ŠMC vykusi „Mados infekcija“ 2002 m. persikėlė į „Forum Palace“ ir dvejus metus vyko ten. 2004 m. ji grįžo į ŠMC. Jubiliejinė „Mados infekcija“ buvo surengta Nacionalinėje dailės galerijoje, paskui – vėl ŠMC.
Pasaulyje madų renginiai skirti profesionalams, mados žinovams, specialistams, apie ją rašantiems, taip pat užsakovams, fotografams ir svarbiems klientams. „Pas mus “Mados infekcija„ yra reiškinys, nes niekur Vakaruose to nėra. Ir tai yra demokratiškas renginys, į kurį kiekvienas gali nusipirkti bilietą ir ateiti pažiūrėti, kas bus madinga kitąmet ar dar vėliau“, – sakė S.Straukaitė.

Renginys jauniems dizaineriams
„Mados infekcija“, kaip ir madų savaitės pasaulyje, nuo šių metų vyksta pavasarį ir rudenį. Kartu su šiuo renginiu organizuojama ir „Grožio infekcija“ bei renginys jauniesiems dizaineriams – „Mados injekcija“. Kaip tik vakar laisvalaikio centre „Kablys“ įvyko penktoji (tarptautinė – antrąkart) „Mados injekcija“.

„Jaunimui reikia kokios nors pradžios, jiems nėra kaip patekti į “Mados infekciją„. Taigi padarėme tarpinį renginį, kad baigus akademiją ar kokią kitą mokyklą nebūtų spragos“, – motyvus dėstė dizainerė.

Pasak jos, baigusių mokslus Lietuvoje užsienyje niekas nelaukia, todėl „patys turime suteikti galimybę žmogui pasirodyti“. Šiame renginyje stengiamasi nemaišyti aukštosios mados kolekcijų, nekviečiamos dalyvauti gerai žinomos firmos. „Mūsų kviečiami dizaineriai galbūt bus labai madingi po penkerių metų“, – tikisi S.Straukaitė.
Ji teigė pastebėjusi, kad žmonių susidomėjimas mados renginiai kas keleri metai keičiasi. „Kai buvo “In Vogue Vilnius", žmonės į šį renginį ėjo kaip į spektaklį, cirką, jiems buvo įdomu pamatyti šou.

Paskui, kai prasidėjo „Dienos“ madų savaitė, jau eidavo žiūrėti kolekcijų. Pradėjo domėtis lietuvių dizaineriais, pirkti jų drabužius. Bet vėliau vėl viskas ėmė keistis, ir pastaruoju metu jaučiu, kad visi į tai vėl žiūri kaip į spektaklį. Sakau, kad lietuviai, kaip teatro tauta, vėl grįžo prie to paties – nori, kad juos stebintų, linksmintų", – tautiečių požiūrį į mados renginius apibūdino dizainerė.