Naujai restauruotoje Medininkų pilyje gegužės 18-ąją, bus atidaryta XVIII a. graviūrų paroda. Kaip teigia menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, tai galimybė pažvelgti į kultūros ir meno istoriją keliais įdomiais aspektais.

„Pirma – prisiminti šią reprodukcinę techniką, kuri nuo pat XV a. suteikė galimybę keistis ikonografinėmis ir stilistinėmis idėjomis. Antra – daugelio eksponuojamų graviūrų autorius Jeanas le Pautre‘as (1618–1682) Lietuvoje mažai žinomas, nors jo indėlis į Europos graviūros raidą bei XVII a. kultūros sklaidą aukštai vertinamas. Trečia – tai naujų lietuviško kolekcionavimo tradicijų atspindys, nes rodomi kūriniai yra iš fotomenininko Sauliaus Paukščio kolekcijos“, - sako menotyrininkas.

„Parodoje bus pristatyta 30 Jeano le Pautre‘as graviūrų, - pasakojo kolekcionierius ir fotomenininkas Saulius Paukštys. – Tai Baroko laikmečio, Rokoko stiliaus darbai. Kaip ir būdinga tam laikmečiui, graviūros ypatingos gausia puošyba – arabeskos, gėlės, mistiniai herojai, undinės, angelai, kentaurai, amūrai – realybė persipynusi su fantazija“.

Anot fotomenininko, prie kiekvienos graviūros galima būtų ilgai stovėti ir tyrinėti, kas joje pavaizduota ir ką autorius norėjo ja pasakyti.

Prieš dešimtmetį susidomėjęs graviruotais žemėlapiais, kuriuose pavaizduota Lietuvos didžioji kunigaikštystė, dabar S.  Paukštys turi surinkęs ir daugiau įdomių pavyzdžių – tarp jų XVII a. medžio raižiniais iliustruotos Biblijos fragmentų. Savo kolekciją menininkas pildo iš interneto aukcionų, o nuvykęs į kitą šalį nepraleidžia progos užsukti į antikvariatą.

„Medininkų pilis - tai pirmasis istorinis pastatų kompleksas, kuris buvo atnaujintas po ilgo laiko. Pilies aplinka taip pat labai tinka graviūroms, jų eksponavimui“, - savo apsisprendimą parodą rengti Medininkų pilyje dėstė S. Paukštys.

„Man, kaip menininkui ir kolekcionieriui, ši paroda labai daug reiškia, - besiruošdamas eksponavimui kalbėjo kolekcionierius. – Ji ypatinga savo kūrinių išskirtinumu, darbų unikalumu. Tiesa, tuo laikotarpiu (XVI – XVII amžiuje) graviūros nebuvo jokia sensacija ar ypatybė. Tačiau šiais laikais rasti, žmogų, kuris tokia technika atliktų darbus, būtų tikrai sudėtinga. Neneigsiu, jog ši paroda patenkina ir mano ego, nes tai yra mano kolekcijos darbai“.

S. Paukštys prisimena, kad ekspozicijai ruoštasi ir vietos ieškota gana ilgai.

„Parodai rengtis pradėjau prieš maždaug metus. Iš pradžių idėja buvo ją rengti Trakų pilyje ar kokioje kitoje erdvėje, nes Medininkų pilį restauravo, - mintimis apie artėjančią parodą dalijosi kolekcionierius. -  Džiugu buvo išgirsti apie Medininkų pilies restauracijos pabaigtuves, taigi ir ekspoziciją perkėlėme būtent ten“.

Menotyrininkas H. Šabasevičius primena, kad graviūra, prasidėjusi kaip metalo dirbinių dekoravimo technika, netruko įgauti savarankiškumo – norėdami išsaugoti dekoratyvinių elementų pavyzdžius, amatininkai pradėjo rinkti atspaudus nuo savo gaminių, o po kurio laiko vario plokštelėse imta graviruoti savarankiškus kūrinius. XV a. ketvirtajame dešimtmetyje prasidėjęs vokiškoje Europoje, graviūros menas išpopuliarėjo Italijoje, netrukus – ir Prancūzijoje. Jis buvo naudojamas tiek menininkų saviraiškai, tiek komerciniais tikslais kaip idėjas įamžinanti ir dauginanti priemonė.

„Parodoje eksponuojamus 30 kūrinių išraižęs prancūzų dailininkas Jeanas le Pautre‘as savo karjerą pradėjo kaip amatininkas, dirbęs dailidės pagalbininku, o vėliau pats pradėjęs piešti ir kurti dekoratyvinius projektus, – pasakojo H. Šabasevičius. – J. Le Pautre‘as raižinius kurti pradėjo 1643-aisiais, aktyviausiai kūrė XVII a. septintajame dešimtmetyje – priskaičiuojamos  2348 jo graviūros. 1677-aisiais jis tapo Paryžiaus akademijos nariu. Žinoma, kad dailininko kūrybą vertino reikšmingiausias baroko menininkas – architektas ir skulptorius Gianlorenzo Bernini (1598–1680)“.

Anot meno specialisto, parodoje eksponuojami raižiniai atspindi baroko kultūros įvaizdžių įvairovę, sakralinių (altoriai, alegorinės figūros) ir pasaulietinių (dekoratyvinės detalės, fontanai) objektų giminingą stilistiką, kuriai būdinga teatrališka plastika, veržlios, dinamiškos kompozicijos, atskleidžiančios nežabotą menininko fantaziją.

„S. Paukščio surinkta graviūrų kolekcija – įdomus XVII–XVIII a. meninės kultūros paminklas, kurį vertėtų atidžiau ištyrinėti aiškinantis graviūrų įrašus bei ikonografinius motyvus, ieškant jų sąsajų su sudarytais Le Pautre‘o graviūrų rinkiniais (pavyzdžiui, Londono universiteto dėstytojo, bibliotekininko ir knygų kolekcionieriaus Theodore‘o Bestermano (1904–1976) katalogu, į kurį įtraukta per penkis šimtus Le Pautre‘o raižinių ar Metropolitan Museum of Art saugomu Le Pautre‘o graviūrų rinkiniu)“, - pastebi H. Šabasevičius.

Kaip teigia menotyrininkas, parodoje eksponuojami nedidelio formato ranka spalvinti raižiniai byloja apie XVIII a. I pusėje akivaizdžiai pasikeitusius meno ir jo vartotojo santykius – tapusios knygynų ir meno kolekcininkų bei prekeivių verslo objektu. Graviūros virto reikšmingu stilistinių modelių sklaidos šaltiniu, pavyzdžiais, leidžiančiais dar labiau paspartinti baroko kultūros įsitvirtinimą ir transformacijas.

Paroda, lankytojų lauksianti nuo gegužės 18 d. 17 val.,  Medininkų pilyje vyks iki liepos 1-osios.