Menininkai atsisveikino su namais

Tarp bažnyčių ir daržų – viskas kitaip. Čia laikrodžiai rodo kitą laiką, o termometras žiemą – atšilimą. Tarp bažnyčių ir daržų gatvių įsispraudusiame skersgatvyje užsakomas sniegas, kai visi skalambija apie ankstyvą pavasarį. Čia samurajai mosikuoja ne kardais, o aitvarais. Ir trapus stiklas virsta tvirta realybe.

O štai po šitokios įžangos, kurią beveik siūlyte įsiūlė nedidelio, kompaktiško, tačiau labai šilto atsisveikinimo su Klaipėdos menininkų namais organizatoriai, derėtų pranešti ir gerąją naujieną: niekas iš nieko neatsiranda ir niekas niekur neišnyksta.

Ramų, lietuvišką, beveik ūkišką pavadinimą Menininkų namai pakeitė į modernesnį ir tapo Kultūrų komunikacijų centru. Kad šis svarbus praradimo ir atradimo aktas neliktų neužfiksuotas, buvo surengtas „persipavadinimo“ vakarėlis su tikromis nominacijomis, palinkėjimais, tortukais (labai skanūs) ir net dovanomis.

Kad nebūtų taip sunku tarti naująjį pavadinimą, jį ir visą meno bičių pulką pristatė Kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius ir centro atstovė ryšiams su visuomene Rūta Lysenkaitė.

Į atsisveikinimo vakarėlį sugužėjo visos miesto valdžios ir meno pasaulio pažibos: meras R.Taraškevičius, vicemerė A.Daujotienė, kultūros skyriaus vedėja N.Laužikienė, menininkų luomo magnatai ir žiniasklaidos eiliniai.

Visiems vietos užteko ne tik nedidelėje Kompozitorių sąjungos salėje, bet ir nedideliame darželyje. Susirinkusieji į jo žemę pasodino po simbolinę pupą. Sėklą su gerais palinkėjimais žadėjo prižiūrėti - laistyti, ravėti piktžoles - Kultūrų komunikacijų centro kolektyvas.

Na, o kas tame darže užaugs, netruksime pamatyti: persikrikštiję menininkai žada tapti ledlaužiais, kurie neleis užšalti Klaipėdos kultūrai.