Menininkai ženklina „pamirštas vietas”

Klaipėdiečių menininkų Beno Šarkos ir Ryčio Zenkevičiaus erdvine ugnies instaliacija „GYVAtės šnabždesiai“ vakar Jono kalnelyje prasidėjo menų festivalis „Pamirštos vietos“ ir startavo penkias dienas Klaipėdoje vyksiantis kongresas „Neužšąlanti kultūra - 2005”.

Dedikuoja ketvirtajam išmatavimui

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras rudens sezoną pradėjo ieškodamas pamirštų vietų bei paveldo ir šiuolaikinių meno formų jungčių. Menų festivalyje „Pamirštos vietos“ Lietuvos menininkai dar ir šeštadienį improvizuos klaipėdietiško istorinio ir kultūrinio paveldo tema.

“Menininkams pateikėme istorinės medžiagos apie mieste vykusius įvykius, dingusius pastatus, kviesdami pateikti savo meninę interpretaciją”, - pasakojo viena iš projekto kuratorių Skaistė Kazarauskaitė. - „Meno festivalis “Pamirštos vietos” devizu „Ugnis, vanduo ir ketvirtas matmuo!“ kviečia pažinti tai, kas prarasta. Festivalis dedikuotas ketvirtajam išmatavimui - laikui, istorijai ir ugnies bei vandens stichijų veikiamai kultūros evoliucijai.“

Unikaliais ugnies ir vandens kūriniais menininkai paženklins ribines, „pamirštas vietas“.

Užkalbėjo ugnį

Gynybinius įtvirtinimus - kaip erdvę ugnyje dingusiam miestui prisiminti - pritaikė klaipėdiečiai menininkai B.Šarka ir R.Zenkevičius. Jono kalnelio saloje vakar suliepsnojo jų sukurta erdvinė ugnies ir vandens instaliacija “GYVAtės šnabždesiai”.

„Šią vietą pasirinkome neatsitiktinai. Tai sala, apsupta vandens, tarytum mitinės žemės-moters pilvas, kuriame tūno gyvybė ir mirtis, - komentavo B.Šarka. - Bandėme pakartoti seniausią ugnies užkalbėjimo ritualą - nuo ugnies gimimo gyvatės pavidalu iki transformacijos į ugninį žiedą...“

Simbolizuos jungtį

Tomo gatvės skverelyje, jaunimo vadinamame „kvadratu”, bus pažymėta Danės upės senvagės, baigtos užpilti 1705 metais, vieta. Rytoj 21 val. Eimis Markūnas (Kaunas) „kvadratui“ suteiks trečiąjį išmatavimą: aikštelėje pastatys kubo formos iliuminacinį cirkuliuojantį objektą „Jungtis“, simbolizuosiantį 1722 metais įvykusį dviejų konkuruojančių miesto dalių sujungimą.

Tą patį vakarą veiksmas persikels link buvusio Frydricho miesto – Menininkų kiemelyje bus pristatytas klaipėdietiškai architektūrai būdingas fachverkas. Andrius Gaubys (Kretinga-Palanga) pateiks modernią fachverko stiliaus interpretaciją „Ketvirtas matmuo“, kurios ištakas aptars knygos „Klaipėdos fachverkas” bendraautoriai Rima Noreikienė bei Kęstutis Demereckas.

Išskirtinę kiemelio erdvę apipavidalins „Henriko Žižio ir Co“ sukurta šviesos grafikos, vaizdo ir elektroninės muzikos kompozicija “Perpertuum mobile in Light. Nr. 2”.

Alternatyvus gidas

“Norėtųsi, jog meno festivalis pasitarnautų kaip alternatyvus miesto gidas, atskleidžiantis netikėtą Klaipėdos praeitį ir tuo stebinantis kiekviename žingsnyje. Žinodami apie savo miestą daugiau paslapčių, labiau mokėtume juo džiaugtis”, - sakė Kultūrų komunikacijų centro direktoriaus pavaduotoja Rūta Lysenkaitė-Ambrasūnienė.

Anot jos, pasivaikščioję su gidais, mūsų miesto svečiai sužino, jog uostamiestis buvo kuriamas pagal miesto-tvirtovės struktūrą, ir tai daug ką paaiškina, lyginant Klaipėdą su kitais miestais. Žinant šį faktą, aiškėja festivalio ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės partnerystės simbolis. Karinio paveldo objekte – Jono kalnelyje, taip pat Danės senvagės vietoje Krašto apsaugos savanoriai taps meninių improvizacijų bendrakūrėjais.

Persikels į gatves

Menų festivalis „Pamirštos vietos“ yra viena iš integralių tarptautinio simpoziumo “Neužšąlanti kultūra-2005. Kultūros paveldonauda: geri ir blogi sprendimai”, Klaipėdoje vykstančio rugsėjo 15-19 dienomis, dalių. Aptarti kūrybingus kultūros paveldo pritaikymo būdus į Klaipėdą suvažiavo daugiau nei 200 Europos kultūros paveldo ekspertų, generalinei Europos nacionalinio paveldo organizacijų tinklo (ENNHO) asamblėjai pasirinkusių Lietuvą ir jos uostamiestį. Festivalis sutampa su jau ketvirtą kartą rengiama Europos mainų programa, skirta kultūros paveldo ekspertų apsikeitimui patirtimi ir šiuokart vykstančia Klaipėdoje.

„Pamirštų vietų” dėka diskusijos apie kūrybingą požiūrį į kultūros paveldą peržengs konferencijos salių ribas ir persikels į gatves.

Organizatoriai tikisi, kad festivalis taps uostamiesčio tradicija, padėsiančia kurti Klaipėdą, įdomią kiekviename žingsnyje. Kasmet atrandamos pamirštos miesto vietos galėtų tapti įkvėpimu savito stiliaus ieškantiems verslininkams, kultūrinio turizmo idėjų puoselėtojams.

Jau dabar drauge su partneriais pradėta rinkti istorinė medžiaga netikėtam prieškario laikų gyvenimo būdo elementui kitąmet įprasminti. “To, ką turėjo uostamiestis, niekur kitur Lietuvoje tuo metu dar nebuvo. Ir tai visai nesusiję su laivais”,- užminė mįslę Kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.