Kaune – galimybė išvysti įspūdingo dydžio ant grindinio pieštą meno kūrinį, kurį padovanojo menininkas iš Latvijos Valdis Laurens-Šteingolds. Jis į Kauną iš savo gimtojo miesto Daugpilio atvyko prieš dvejus metus. Jaunas menininkas neslepia – Kaune esantys botanikos ir zoologijos sodai jį sužavėjo iškart, todėl idėja padovanoti meno kūrinį kilo neatsitiktinai.

Save vadina meilės imigrantu

V. Laurens-Šteingolds Lietuvą vadina savo namais – kaip pats menininkas juokauja, į Lietuvą jis atvyko vedamas meilės. „Jau kokie dveji metai aš esu čia, Lietuvoje. Atvykau dėl meilės, kadangi čia gyvena ir mano dabartinė mergina, todėl galima sakyti, kad esu meilės imigrantas. Pradėjau piešti jau labai seniai, kai dar buvau paauglys. Iki šiol mane labiausiai žavi grafičiai, todėl ir zoologijos sode pasirinkau šį stilių“, – apie kilusią idėją Lietuvos zoologijos sode sukurti meno projektą pasakojo V. Laurens-Šteingolds.

Kauno miestas ir jo aplinka, kaip teigia V. Laurens-Šteingolds, išsiskiria tuo, jog jame pilna gamtos, pasak menininko, būtent tai ir įkvepia jo kūrybines idėjas. „Man visuomet atrodo, kad mieste gamtos itin trūksta, tačiau Kaune gamtos yra pakankamai daug, palyginti su kitais miestais. Kauną itin puošia jo žaliosios erdvės, parkai ir Ąžuolynas“, – miesto aplinką gyrė iš Latvijos atvykęs kūrėjas.

Kalba leido pažinti lietuvius

Paklausus, ar buvo sunku išmokti lietuvių kalbą bei prisitaikyti prie kitokios kultūros, menininkas tik gūžteli pečiais. „Lietuvių kalbą išmokau gan greitai, pakako vos kelių vasaros mėnesių ir per juos su draugais aplankytų muzikos festivalių. Kai esi priverstas bandyti suprasti užsienio kalbą, nebelieka kur dėtis, tiesiog turi imti nebijoti ir kalbėti. Manau, kad ne veltui latviai ir lietuviai pajuokauja, kad esame vieni kitų broliai. Žinoma, tenka išgirsti ir pašaipių juokelių apie mūsų šalį, tačiau būtent dėl to manau, kad tiek Lietuva, tiek Latvija ir jos žmonės yra panašūs. Pavyzdžiui, lietuviai turi posakį apie džiaugsmą sukeliančią degančią kaimyno trobą, o mes juokaujame, kad geriausias maistas latviui yra kitas latvis, o pajuokauti vieniems apie kitus nėra nieko blogo“, – kalbėjo V. Laurens-Šteingolds.

Gyvendamas Lietuvoje V. Laurens-Šteingolds ir toliau užsiima kūrybine veikla ir dirba prisidengęs itin intriguojančiu pseudonimu. „Aš ne tik piešiu grafičius, bet esu ir skulptorius. Dirbu su įvairiom medžiagom, dabar pradėjau dirbti su medžiu. Man ši medžiaga artimesnė širdžiai, nes arčiau gamtos. Mano pseudonimas – Akis Bado, nes kai pirmą kartą išgirdau tokį lietuvišką žodžių junginį, aš net nepatikėjau, kad toks egzistuoja, man jis labai patiko. Latviškai toks posakis skamba jau kiek kitaip – „acis bada“, – sakė menininkas.

Turi tolimesnių planų

Menininkas iki šiol kuria netradicinius grafičių meno projektus visoje Lietuvoje, tačiau tikina, kad zoologijos sodą pasirinko neatsitiktinai. „Būtent zoologijos sode buvo sukurtas šis piešinys, kadangi norėjau parodyti žmonėms, kad zoologijos sodas, esantis Kaune, nėra vien gyvūnų laikymo įstaiga. Visų pirma tai edukacinė įstaiga“, – kalbėjo piešinio autorius.

V. Laurens-Šteingolds tikina, jog ateityje neatsisakytų įgyvendinti panašų projektą ir botanikos sode. „Aš esu idėjinis žmogus, atviras įvairiems darbams – tai mano gyvenimas. Kadangi ir dabartinis mano kurtas piešinys apjungia zoologijos ir botanikos sodą, mielai norėčiau tęsti šią tradicij“, – apie savo tolesnius kūrybinius planus pasakojo latvis.

Lietuvos zoologijos sodo atstovė Neringa Kirijenkaitė pasakojo, jog sodo lankytojai noriai fotografuojasi prie naujojo piešinio. „Kai pešinys buvo baigtas, dauguma lankytojų iš karto pastebėjo, jog jis dėl savo formos primena plačiai išskleistus drugio sparnus, o atsistojus tinkamoje vietoje žmogus šalia piešinio atrodo tarsi pats būtų kaip drugelis“, – sakė N. Kirijenkaitė.