„Nakties sargyba“ – vienas garsiausių Rembranto darbų. Jį jis nutapė civilinės sargybos, šaulių užsakymu dar 1642 metais. Paveikslas šiuo metu Amsterdamo muziejuje restauruojamas. Ir koks gi netikėtumas – viena akyla muziejaus kuratorė pastebėjo tokį patį šunį kito olando menininko iliustracijoje, kuri buvo sukurta bene dar dviem dešimtmečiais anksčiau.

„Visai to neieškojau, tad buvo tikrai netikėta. Tiesiog vaikščiojau po galerijas, ir akis užkliuvo už Jakobo Gotzo knygos. Ši iliustracija buvo ant titulinio lapo – ją sukūrė meistras Adrienas fan de Venas. Ir kai pamačiau tą jo šunį, man jis priminė šunį iš „Nakties sargybos“, – pasakojo muziejaus kuratorė Anne Lenders.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiai meno seklei nė nereikėjo ilgo detektyvinio darbo, kad išspręstų šuns mįslę iš XVII a. olandų tapybos „aukso amžiaus“. Abiejų menininkų šunys bemaž identiški. Vis dėlto prasidėjo šioks toks tyrimas: tyrinėta, ar sutampa šunų poza ir antkakliai, kuriuos jie dėvi.

Rembranto „Nakties sargyba“ / Vikipedijos nuotr.

„Šuo žiūri į vyrą, o tas stovi pakėlęs rankas. Ir „Nakties sargyboje“ šuo taip pat žiūri į viršų, bet jis jau loja vyrui, kuris muša būgną ir yra netgi šešėlyje. Galėtumėte pasakyti, jog tai ganėtinai nuobodokas kampas, bet Rembrantas jį padaro įdomų, nes paveiksle kakofonija – vyras su būgnu ir ant jo lojantis šuo“, – kalbėjo valstybinio muziejaus Amsterdame direktorius Taco Dibbits.

Vienas dalykas, kurio Nyderlandų nacionaliniam meno ir istorijos muziejui vis dar nepavyko išsiaiškinti, tai – kokios veislės tas šuo – prancūzų ar olandų. Panašu, kad abu menininkai leido sau kiek improvizuoti.