„Mirčių kolekcionierius“: siaubas, kad nėra siaubo

Yra ir bus kino kritikų, kurie „Mirčių kolekcionieriaus“ net nepalies. Žanro standartas. Ir į kraujo upes šokti nėra reikalo. Sadistinė utopija, kokių per metus pasitaiko dešimtys. Tačiau aplenkti filmo stiliaus paprasčiausiai neįmanoma. Ne visi B ir C kategorijos filmai patenka į kino teatrus. Ne visos juostos su niekam nepažįstamais aktoriais ir visiems žinomais siužetais patenka į kino teatrus. Šis filmas užsitarnavo savo vietą, nors pati istorija verta isteriško juoko.

Niekada nematėte grupelės jaunuolių žudiko maniako pinklėse? Turbūt baigėsi elementai distancinio valdymo pulte. Tokių siužetų buvo, yra ir bus devynios galybės. Neregėjote atviro žiaurumo ir negirdėjote kiaurai pervertos mėsos traškesio? Tai labiau šlykštu nei siaubinga. „Mirties kolekcionierius“ visa tai kolekcionuoja nemirksėdamas. Gerai pavalgęs dėdė tamsiuose labirintuose gaudo nuo nevalgymo išblyškusį jaunimą. Galabija įvairiais būdais, sugalvoja tai, kas kine seniai ne naujiena. Filmas iš serijos „pjausto, žudo“. Siaubo jokio, tik smūgiai šaltaisiais ginklais. Ir kažkoks protiškai atsilikęs amerikietiškų imtynių čempionas (nieko asmeniška).

Kita vertus, ko norėti iš Gregorio Darko (ar pravardė – „tamsa“, ar pavardė – neaišku). Vaizdo klipų režisierius, turėjęs reikalų su Britne Spyrs. Toliau ir nenužengia. Tiesiog stilingai, „klipiškai“ rengia jaunuolių žudynes. O jos tikrai išradingos. Uždara erdvė, nėra kur pasisukti, iš baimės po kojomis sukasi žemė. Herojams. Žiūrovams – nežinau... Scenarijus – pernelyg regėtas, o įkūnijimo būdas – ne taip ir svarbu. Visi maklinėja, kol iškeliauja anapus. Maniakas atviras ir neslepia ketinimo surengti skerdynes.

Beje, filmavimas labai nieko. Sudaromas įvaizdis, kad darbuojasi „gyva“ kamera, esanti įvykių epicentre. Žudynės viršija paskutinę Holivudo madą. Daugiau išradingumo. Gaila, mažiau baimės. Herojų veiksmai per daug nuspėjami, kad išsižiotum iš nuostabos...

Lietuvos kino platintojų atrankos principai keisti. Mums pristatomas kažkoks antrarūšis siaubo filmas, kai du absoliutūs lyderiai – „Nusileidimas“ („The Descent“) ir „Vilkų dauba“ („Wolf Creek“) lieka visiškoje nuošalėje, kalbant futbolo terminais. Tačiau Lietuva – akibrokštų šalis, tad belieka stebėtis banaliais maniakų pjaustymais. Gero apetito. Ir gero bandymo pasišiurpinti. Filmo pavadinimas pažodžiui – „Nematau blogio“. Nematau siaubo.